Antrosios pensijų kaupimo pakopos lėšų paveldėjimas: ką svarbu žinoti?

„Gyventojams rūpi jų ir artimųjų finansinis saugumas, todėl klausimai apie pensijų paveldėjimą yra visiškai natūralūs“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Kada sukauptos lėšos paveldimos?

Jei žmogus miršta dar nepasirašęs pensijų išmokos sutarties, visos sukauptos lėšos – paties žmogaus įmokos, valstybės įmokos ir investicinė grąža – paveldimos kaip ir bet koks turtas pagal Civiliniame kodekse numatytą tvarką ar testamentą. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar žmogus jau buvo sulaukęs pensinio amžiaus.

Pavyzdžiui: žmogus per gyvenimą sukaupė 12 000 eurų ir mirė dar nepasirašęs jokios išmokos sutarties. Tokiu atveju, visa suma – su valstybės įnašais ir grąža – atiteks jo paveldėtojams.

Kai pasirašoma išmokos sutartis

Situacija keičiasi, kai žmogus pasirašo pensijų išmokos sutartį. Tokiu atveju paveldėjimas priklauso nuo sukauptos sumos dydžio ir pasirinkto išmokos būdo.

Jei sukaupta mažiau nei anuiteto riba (2026 m. ši riba – 16 785 eurai), tokiu atveju žmogus gali pasirinkti vienkartinę išmoką arba periodinę išmoką. 

Pasirinkus vienkartinę išmoką, visa suma išmokama iš karto. Šie pinigai tampa asmeninėmis lėšomis ir gali būti paveldimi kaip ir kitas turtas. 

Pasirinkus periodinę išmoką, iki 85 metų pinigai jam mokami dalimis, o jeigu žmogus miršta anksčiau, paveldėtojai gauna likusią neišmokėtą sumą. Šias išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės.

Pavyzdžiui:
Vienkartinė išmoka: žmogus sukaupė 8 000 eurų ir pasiėmė visą sumą iš karto. Šie pinigai tapo jo asmeninėmis lėšomis – jei jų liko, jos paveldimos kaip įprastas turtas.

Periodinė išmoka: žmogus sukaupė 10 000 eurų ir pasirinko periodines išmokas iki 85 metų. Jis mirė, sulaukęs 75 metų. Neišmokėta likusi suma bus išmokėta jo paveldėtojams.

Jei sukaupta daugiau nei anuiteto riba, tokiu atveju žmogus įsigyja pensijų anuitetą – tai reiškia, kad sukauptos lėšos paverčiamos į nuolatines išmokas iki gyvenimo pabaigos. 

Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju paveldėjimas priklauso nuo pensiją kaupusio žmogaus pasirinkto anuiteto tipo – standartinio anuiteto, paveldimo anuiteto arba atidėto anuiteto.

Pasirinkus standartinį anuitetą paveldėjimo nėra, tačiau visą likusį gyvenimą pensijai kaupusiam asmeniui mokamos didesnės išmokos, lyginant su kitais pasirinkimais.

Pasirinkus paveldimą anuitetą, mokamos mažesnės išmokos nei pasirinkus standartinį anuitetą visą žmogaus gyvenimą, tačiau jam mirus iki 85 metų amžiaus (dėmesio – iki 2026 metų buvo 80 metų) jo paveldėtojams išmokama likusi iki šio amžiaus suma.

Pasirinkus atidėtą anuitetą, pensiją kaupusiam žmogui iki 85 metų mokamos periodinės išmokos (jos paveldimos kaip ir paveldimo anuiteto atveju), o nuo 85 metų pradedamas mokėti anuitetas, kuris jau nebepaveldimas.

Pavyzdžiui:
Standartinis anuitetas: žmogus pasirinko standartinį anuitetą. Jis gauna didesnes išmokas visą gyvenimą, tačiau po mirties paveldėjimo nėra.

Paveldimas anuitetas: žmogus sukaupė 25 000 eurų ir pasirinko paveldimą anuitetą. Jis mirė sulaukęs 80 metų. Paveldėtojams bus išmokėta suma, kuri būtų buvusi išmokėta iki 85 metų.

Atidėtas anuitetas: žmogus sukaupė 30 000 eurų ir pasirinko atidėtąjį anuitetą. Dalis šios sumos skiriama būsimam anuitetui, kuris bus pradėtas mokėti nuo 85 metų, o kita dalis mokama kaip kintamojo dydžio periodinės išmokos iki 85 metų. 

Jei šis žmogus miršta, pavyzdžiui, sulaukęs 78 metų, jo paveldėtojai gauna likusią neišmokėtą periodinių išmokų dalį (tą dalį, kuri dar buvo pensijų fonde). Jei žmogus sulaukia 85 metų, jam pradedamas mokėti anuitetas iš „Sodros“, kuris mokamas visą likusį gyvenimą, tačiau nebepaveldimas.

Kaip žmogui pasirinkti anuitetą?

Renkantis pirmiausia svarbu atsakyti į klausimą, ar svarbiau didesnės išmokos, ar galimybė palikti dalį lėšų paveldėtojams?