Tuo pačiu apeliacinis teismas pripažino, kad KN skatindama darbuotojus akcijomis valstybei ir akcininkams žalos nepadarė, nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybės ar bendrovės turtas buvo švaistomas ar valdomas neracionaliai, o KN darbuotojams akcijos buvo suteiktos atlygintinai ir vertinamos kaip jų uždarbio dalis.
Restitucija nebus taikoma – darbuotojai neturės grąžinti gautų akcijų ir atlyginti žalos.
2021 m. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras gindamas viešąjį interesą pateikė civilinį ieškinį dėl bendrovės valdymo organų ir visuotinio akcininkų susirinkimo 2018-2019 m. sprendimų išmokėti darbuotojams KN akcijomis dalį metinės premijos už 2018 m., reikalaudamas pripažinti KN valdymo organų bei akcijų suteikimo darbuotojams sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją – grąžinti darbuotojų gautas akcijas KN, o iš jas pardavusių išreikalauti žalos atlyginimo KN nesutiko su pateiktu civiliniu ieškiniu iš esmės ir gynė atitinkamą poziciją teismo procese.
2022 m. balandžio 8 d. priimtame sprendime Šiaulių apygardos - pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors prokuroro ieškiniu ir siekta apginti viešąjį interesą (valstybės nuosavybę), tačiau nei teisės normos, nei viešasis interesas nebuvo pažeisti.
Teismas nenustatė aktualių KN akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimų negaliojimo pagrindų ir pagrindo tenkinti prokuroro reikalavimus pripažinti negaliojančiomis KN su darbuotojais 2019 m. balandžio 26 d. sudarytas KN akcijų suteikimo sutartis bei taikyti restituciją. Šį sprendimą Klaipėdos apygardos prokuratūra skundė apeliacine tvarka.
Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 1 d. priimtame sprendime pabrėžė, kad faktas, jog bendrovė skyrė darbuotojams dalį premijų ne pinigais, bet akcijomis, nėra pagrindas teigti, jog akcijų suteikimo sandoriai buvo neatlygintiniai.
Kitaip tariant, atsakovė AB „Klaipėdos nafta“ dalį premijos išmokėjo pinigais, o kitą dalį – akcijomis. Vadinasi, darbdavys suteikė darbuotojams savo akcijas, kaip atlygį (premiją) už atliktą darbą.
Bendrovė sumokėjo darbuotojams premijas iš savo turto ir tik bendrovės premijų fondo lėšomis, nedidindama darbuotojams skiriamo skatinimo fondo. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybės ar bendrovės turtas švaistomas, valdomas neracionaliai ir valstybės galimybės pasinaudoti akcijų suteikiamomis teisėmis yra apribotos dėl privačių asmenų interesų.
Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos darbuotojams suteiktos akcijos įsigytos išimtinai bendrovės premijų fondo lėšomis akcijų biržoje iš kitų privačių asmenų.
Taigi, darbuotojams suteiktos akcijos buvo ne Lietuvos Respublikos, bet pačios bendrovės nuosavybė. KN įsigijo savų akcijų ir jų dalį – kaip premijas, pagal premijavimo tvarką ir galiojusias taisykles suteikė savo darbuotojams.
Valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ar kitas jai nuosavybės teise priklausantis turtas niekam neperleistas, jų vertė nesumažėjo, jos nebuvo suvaržytos ir apsunkintos.
Apeliacinio teismo sprendime pažymima, kad darbuotojų skatinimas premijomis – tai priemonė užtikrinanti, kad bendrovės nustatyti tikslai būtų įgyvendinti tinkamai ar net viršyti.
Nėra jokio pagrindo teigti, kad apskritai premijų suteikimas darbuotojams nenaudingas bendrovei ar valstybei ir neužtikrina verslo vertės augimo, dividendų ar pelno įmokos pajamingumo, nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, strateginių projektų įgyvendinimo ar valstybės investuoto kapitalo grąžos.
„Šis sprendimas svarbus tuo, kad apeliaciniame teisme apgynėme eilę svarbių nuostatų – bendrovė skatindama darbuotojus akcijomis nepadarė valstybei žalos; akcijos darbuotojams buvo suteiktos kaip atlygio dalis, o ne neatlygintinai, skirtingai nei teigė tiek prokuratūra, tiek kai kurie tretieji asmenys, o darbuotojai gavę premijas akcijų forma, negali būti laikomi nesąžiningais.
Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skelbiama, kad prokuratūros ieškinys patenkintas, faktiškai ieškinys apimtyje dėl restitucijos taikymo ir menamo žalos atlyginimo nebuvo tenkintas. Galutiniame rezultate – akcijomis skatinti darbuotojai neturi grąžinti gautų akcijų, o jas pardavę atlyginti žalą,“ – sako KN Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius Rytis Valūnas.
Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime 2018 m. priimtos KN akcijų suteikimo taisyklės nustatė trejų metų Akcijų suteikimo darbuotojams programą 2019-2021 m., kuria buvo siekiama suteikti papildomą paskatą darbuotojams įsitraukti į bendrovės tikslų ir strategijos įgyvendinimą.
Vadovaujantis šiomis taisyklėmis bei kitomis bendrovėje galiojančiomis procedūromis, KN 2019 m. „Nasdaq Baltic“ biržoje įsigijo akcijų, kuriomis darbuotojams buvo išmokėta iki 50 proc. premijos už 2018 m. pasiektus rezultatus.
Suteikiant akcijas darbuotojams, valstybei buvo atskaityti ir sumokėti visi mokesčiai. Vėlesniais laikotarpiais KN darbuotojų akcijomis neskatino.
Pagal bendrovės atlygio gaires metinės premijos bendrovės darbuotojams yra skiriamos tuomet, kai bendrovė pasiekia išsikeltus verslo tikslus, o premijos dydis skiriamas atsižvelgiant į darbuotojų pasiektus asmeninius veiklos rezultatus ir kaip sekėsi jų siekti vadovaujantis KN vertybėmis.
KN yra „Nasdaq Baltic“ kotiruojama bendrovė, 2016 m. įtraukta į „Nasdaq Baltic“ Oficialųjį prekybos sąrašą. Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklauso 72,47 proc., UAB koncernui „Achemos grupė“ 10,43 proc. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų, dar 17,10 proc. KN akcijų kotiruojamos „Nasdaq Baltic“ biržoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą