Aplinkosaugininkai: ŽŪM numato dar 5 metus remti taršų ūkininkavimą

Anot jų, Lietuvoje žemės ūkis sparčiai intensyvėja, o ministerija nesiima jokių aplinkosaugos priemonių biologinei įvairovei ir dirvožemio vandenų kokybei užtikrinti.

„ŽŪM turėjo priimti sprendimus, kurie turėtų padėti spręsti taršaus ūkininkavimo problemą.

Strateginis planas jau rengiamas ne vienerius metus, buvo netgi pasirašytas memorandumas su Aplinkos ministerija“, – trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė.

Pasak jos, liepą ir spalį ŽŪM buvo pristatyti sprendimai, kaip būtų galima spręsti taršos problemas, stabdyti pievų, durpynų arimą ir apsaugoti dirvožemį, tačiau lapkritį, spaudžiama stambiems ūkiams atstovaujančių lobistų, ministerija aplinkosaugininkų į diskusijas dėl strateginio plano punktų nebeįtraukė.

„Sprendimai buvo greitai pakeisti, visiškai nurašant tai, kas turėtų riboti taršų ūkininkavimą“, – pažymėjo K. Gurjazkaitė.

„Todėl turime strateginį planą, kuris nespręs taršaus ūkio problemų, ir mes toliau skirstysime paramą taršiam ūkininkavimui“, – pridūrė ji.

K. Gurjazkaitės teigimu, dabartinėje strategijoje numatytos aplinkosaugos nuostatos yra nepakankamos.

„Saugikliai yra, bet jie visiškai nepakankami – mes matome nuosekliai blogėjančią situaciją. Jie tarsi ir yra, bet jie yra netikri.

Pavyzdžiui, yra kalbama apie pievų atstatymą, bet nenustatyta, kad ūkininkas nueis ir ariamą žemę pavers pieva. Yra kalbama, kad dabar deklaruosime melioracijos griovių apsaugos juostas kaip pievas ir taip turėsime daugiau pievų.

Ieškosime kiekvieno kampo, ką galima pavadinti pieva. Popieriuje turėsime daugiau pievų, bet realiam gyvenime, tai nekeis biologinės įvairovės situacijos“, – pabrėžė ji.

Į aplinkosaugininkus numoja ranka

Aplinkosaugos ekspertai nėra linkę sutikti su žemdirbiais, dalis kurių žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką vadina „antru aplinkos ministru“.

„Aplinkos ministro antpečius galima drąsiai nusiimti, nes dabartiniai sprendimai neturi nieko bendro su aplinkosauga“, – pažymėjo K. Gurjazkaitė.

Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Doc. dr. Jonas Volungevičius sakė, kad apskritai diskusijose dėl žemės ūkio politikos skirtingų interesų grupių dalyvavimas nėra lygiavertis.

„ŽŪM turi savo nusistovėjusios socialinius partnerius – grūdininkų asociaciją, stambiųjų žemvaldžių asociacijas ir panašiai. Jų lobistinės pozicijos yra labai stiprios tiek ŽŪM, tiek Seime.

Tuo tarpu visuomeninėms organizacijoms, kurios atstovauja visuomenės ir visos Lietuvos interesui, sudaromos labai nelygiavertės sąlygos“, – spaudos konferencijoje kalbėjo mokslininkas.

Pasak jo, aplinkosaugos intereso gynėjai neretai lieka neišgirsti, kadangi ministerija nejaučia atsakomybės atsižvelgti į jų pastabas.

„Mes neturime tinkamo balso ir į mūsų balsą neįpareigojama atsižvelgti. Mus gali išklausyti, bet mes neturim veto teisės arba privalomybės, kad su mumis būtų kalbamasi, į mūsų poziciją atsižvelgta. Į mus dažniausiai numoja ranka. Būna dar labai graži forma, kai su mumis kalbamasi“, – sakė J. Volungevičius.

Intensyvus ūkininkavimas naikina pievas, teršia vandens telkinius

Pristatydamas žemės ūkio aplinkai daromą žalą J. Volungevičius atskleidė, kad Lietuva per 10–15 metų jau neteko apie 15 proc. pievų.

Jo teigimu, po žemės ūkio veiklos neatkūrus pievų alinamas dirvožemis, dėl ko nyksta biologinė įvairovė, taip pat į aplinką išleidžiamas anglies dvideginis.

Anot dirvožemio eksperto, Lietuvos ūkiai nesilaiko sėjomainos, t.y. kasmet nekeičia auginamos kultūros rūšies, kas, tikina J. Volungevičius, alina dirvožemį, neleidžia jam atsigauti.

„Turime vieną iš pagrindinių sveiko dirvožemio rodiklių, tai yra organinė anglis, jos kiekis, taip pat biologinė įvairovė. Jei mes nesilaikome sėjomainos, išlaisviname organinę anglį, didiname anglies dvideginio emisiją“, – teigia J. Volungevičius.

„Jei mes dar neapdairiai naudojame chemizuotą ūkį, netinkamai taikome mineralinių trąšų naudojimą, naikiname biologinę įvairovę“, – tęsė ekspertas.

VDU doktorantas Svajūnas Plungė tikino, kad apie 64 proc. Lietuvos vandens telkinių yra blogos būklės. Tam didžiausią reikšmę, anot jo, turi intensyvėjantis žemės ūkis, ypač toks, kuriame azoto ir fosforo trąšomis gausiai sėjami tankūs pasėliai.

„Žemės ūkis yra pagrindinis vandens taršos šaltinis“, – sakė jis ir patikino, kad vandens kokybė Lietuvoje toliau blogėja ir ilgainiui vis mažiau jų galės būti pritaikomi ir žmonių poreikiams.

„Kenčia ne tik vandens telkiniai, bet ir žmonės, nes tie telkiniai bus apaugę, smirdės, nelabai kas galės jais pasinaudoti, nes vandens ekosistemos bus sunaikintos“, – pažymėjo mokslininkas.

„Mes turėjom daug įvairiausių taršos mažinimo planų ir priemonių. Žemės ūkiui pinigai taip pat skiriami tam, kad būtų susitvarkytas žemės ūkis, kad jis nedarytų žalos aplinkai. Bet iš tikrųjų ta žala pastoviai didėja dėl žemės ūkio intensyvėjimo“, – pridūrė S. Plungė.

Ūkininkaudami netvariai žemdirbiai kiš koją sau

K. Gurjazkaitė konferencijoje pažymėjo, kad finansuodama taršų ūkininkavimą ŽŪM ilgainiui padarys daugiau žalos nei naudos.

„Jei neūkininkausime tvariai, tiesiog kirsime šaką ant kurios sėdime. Jeigu išnaudosime dirvožemį, teks pilti daugiau trąšų ir toliau alinti dirvožemį ir teršti vandenis. Pats žemės ūkis užsineria kilpą“, – įspėjo ji.

„Valstybė šiandien palaiko ūkininkus, sako, kad toliau rems taršų ūkininkavimą, bet po 10–20 metų tie ūkininkai liks prie suskilusios geldos“, – tęsė aplinkosaugininkė.

ELTA primena, kad iki 2021 m. pabaigos kiekviena ES valstybė turi atlikti išsamią žemės ūkio sektoriaus analizę ir parengti žemės ūkio plėtros strateginį planą, kuriame turi būti išdėstyta tiesioginių išmokų skyrimo tvarka, kaimo plėtros ir sektorinių programų įgyvendinimo planai.

Valstybių parengti dokumentai teikiami Europos Komisijai, kuri savo ruožtu per šešis mėnesius juos įvertins ir patvirtins.