Per pastaruosius kelis metus biologijos egzamino neišlaikiusių abiturientų skaičiui padidėjus beveik keturgubai, pastebima, kad tai ne atsitiktinumas: greičiau tendencija. Kai kurie mokytojai primena, kad keitėsi ir šio žinių patikrinimo modelis, o geru rezultatu galima laikyti ne tik šimtuką.
Susilygino su matematika
Remiantis liepą Nacionalinės švietimo agentūros paskelbtais rezultatais, iš beveik 9,7 tūkst. biologijos egzaminą šiemet laikiusių mokinių jį išlaikė 85,4 proc. abiturientų, o aukščiausią - 100 balų - įvertinimą pelnė 11 mokinių.
Palyginti, praėjusiais metais biologijos egzaminą laikė beveik 8,5 tūkst. mokinių, iš jų egzaminą išlaikė 91,8 proc., o šimtukininkų buvo 128, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šį skaičių lėmė prie egzamino rezultatų pridėti papildomi 10 taškų: be jų 100 balų įvertinimą būtų gavęs tik 1 abiturientas.
Šiemet biologijos ir matematikos egzaminų rezultatai beveik susilygino - biologijos neišlaikė 14,5 proc., matematikos - 14,9 proc. kandidatų. Dar 2022 metais biologijos neišlaikiusiųjų buvo vos 3,75 proc., o matematikos - 35,42 proc. Per pastarąjį dešimtmetį tai pirmas kartas, kai biologijos neišlaikiusiųjų dalis pasiekė dviženklį skaičių ir beveik susilygino su matematikos rezultatais.
Įžvelgia nykstančius pasiekimus
Būtent šie skaičiai paskatino dalį pedagogų kalbėti apie rimtas ugdymo problemas. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila portalui LRT teigė, kad tai - vieni prasčiausių biologijos egzamino rezultatų per visą šio egzamino istoriją.
„Pernai, nepridėjus papildomų 10 taškų, biologijos egzamine šimto balų įvertinimą būtų gavęs tik vienas kandidatas. Vadinasi, jau antrus metus iš eilės matome ne pavienį atsitiktinumą, o labai aiškų aukščiausių pasiekimų nykimą biologijos egzamine“, - sakė P. Sungaila.
Pagal egzaminų rezultatus nuolat į geriausių šalies mokyklų reitingą patenkančios Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Giedrė Guntarskytė-Česnauskienė sako, kad tokie rezultatai jos nenustebino.
„Ruošdama mokinius matau, kaip sunkiai jiems sekasi patiems formuluoti išsamius atsakymus, analizuoti grafikus, taikyti net pagrindines matematikos žinias, o svarbiausia - nenukrypti nuo klausimo esmės“, - sako pedagogė.
Pasak jos, biologijos egzaminas tikrina ne tik dalyko žinias, bet ir gebėjimą taikyti matematiką, kartais chemiją, suprasti teksto formuluotes. Todėl klaidinga manyti, kad biologijos egzaminas yra lengvesnis nei kitų dalykų egzaminai.
„Tai patvirtina ir šių metų statistika - biologijos neišlaikiusiųjų procentas praktiškai sutapo su matematikos rezultatais, nors egzamino išlaikymo kartelė buvo sumažinta iki 25 procentų“, - pažymi ji.
Sprintas
Mokytojos teigimu, viena svarbiausių priežasčių slypi ir pačioje ugdymo sistemoje.
„Paradoksalu, bet biologijos dalykui skiriamas mažiausias galimas savaitinių pamokų skaičius. Dešimtoje klasėje dažnai būna tik viena biologijos pamoka per savaitę, o vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse dauguma mokinių turi vos tris savaitines pamokas. Palyginimui, matematikai skiriamos penkios ar net daugiau pamokų. Esant tokiam darbo tempui, natūralu, kad daliai mokinių tenka ieškoti korepetitorių pagalbos“, - sako G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Anot jos, šių metų abiturientai buvo pirmoji laida, kuriai teko laikyti atnaujinto modelio valstybinį brandos egzaminą.
„Dvyliktos klasės biologijos kursas yra absoliutus sprintas. Mano žiniomis, nemaža dalis šalies mokytojų programą baigė tik birželį, konsultacijų metu. Kartojimui ir žinių įtvirtinimui laiko paprasčiausiai nebeliko.“
Geras įvertinimas - ne tik šimtukas
G. Guntarskytė-Česnauskienė mano, kad visoje šalyje yra žymiai daugiau aukščiausio pažymio vertų mokinių.
„Šiais metais, kaip niekada, buvo labai palankiai vertinamos užduotys: pritaikytos skirtingiems pasiekimų lygiams, aiškiai susietos su mokymo turiniu, o egzamino laikas pailgintas iki 180 minučių.
Tad sunku suvokti, kad beveik dešimčiai tūkstančių kandidatų teko vos vienuolika šimtukų. Neabejoju, kad motyvuotų ir labai atsakingai besirengusių mokinių šalyje turime gerokai daugiau - šimtais“, - teigė ji.
Dar viena problema, anot jos - kasmet itin svyruojantys rezultatų pasiskirstymai: „Kartais atrodo, kad mokinio sėkmę lemia ne tik jo pasirengimas, bet ir tai, kuriais metais jis laiko egzaminą. Jei šių metų mano abiturientai būtų egzaminą laikę pernai, tikėtina, kad net kas aštuntas būtų gavęs šimtuką. Tokie skirtumai iškreipia konkurenciją tarp stojančiųjų skirtingais metais.“
Mokytoja atkreipia dėmesį ir į dar vieną, jos vertinimu, problemą - visuomenės požiūrį į egzaminų rezultatus.
„Man asmeniškai liūdniausia, kad visuomenė - žiniasklaida, mokykla, tėvai ir kiti - linkusi skaičiuoti ir džiaugtis tik šimtukininkais. Kiti, net aukštą pasiekimų lygį pasiekę mokiniai, lieka „paraštėse“.
Laikas nustoti vien „šimtukininkus“ laikyti sėkmingo rezultato etalonu. Būtent toks požiūris keistai formuoja sėkmingo, pakankamo žmogaus įvaizdį, jaunajai kartai. Ir, ypač, didina įtampą juos rengiantiems mokytojams“, - kalbėjo G. Guntarskytė-Česnauskienė.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą