Ar egzistuoja į jaunimą nutaikyta dezinformacija, jeigu taip - kodėl?

Ar tarp tų taikinių yra ir jaunimas, ar jis geba atskirti: kas tikra ir kas ne? Koks pavojus kyla visuomenei, jeigu vadinamosios Z kartos atstovai būtų sąmoningai suklaidinti? Į šiuos ir kitus klausimus bandys atsakyti specialus „Vakarų ekspreso“ tyrimas.

Dėl dezinformacijos gausos dabar itin smarkiai išaugo tradicinės žiniasklaidos reikšmė, nes atsakingai surinkta ir faktais paremta informacija gali būti vieninteliu kelrodžiu klaidinančių, emocijas provokuojančių ir šaltą protą išjungiančių žinių džiunglėse.

Įprasta manyti - o ir specialūs tyrimai tai patvirtina - kad tradicinė žiniasklaida yra patikimos informacijos šaltinis brandaus amžiaus žmonėms, tuo metu paauglių ir jaunimo supratimas gali būti kitos: skiriasi ne tik žinių gavimo šaltiniai, bet ir santykis su svarbiomis aktualijomis.

Ne visada tai, ką svarbu žinoti, domina jaunus žmones, be to, stebimas fenomenas, pasireiškiantis tuo, kad jaunesnioji visuomenės dalis net nebando ieškoti naujienų vien dėl to, kad yra įsitikinę tuo, kad jiems būtinos naujienos juos susiranda pačios.

Pirmenybė - socialiniams tinklams

„Vakarų ekspresas“ šiemet apklausė kelias jaunimo grupes - dviejų gimnazijų baigiamųjų klasių moksleivius ir vienos aukštosios mokyklos studentus siekiant išsiaiškinti jų santykį su naujienų poreikiu bei  žiniasklaida.

Apibendrinant galima teigti, kad dalis iš jų visiškai nesidomi nei savo gyvenamosios vietos - miesto ir valstybės - nei pasaulio aktualijomis vien dėl to, kad jų tai nedomina, arba įdomu mažiau nei kita informacija, tokia kaip pramoginis turinys ar žinios apie laisvalaikio praleidimo galimybes („net nenori sužinoti, bet vistiek sužinai - eini scrollinti į instagramą, o ten išmeta naujienų“).

Ta dalis, kuri daugiau ar mažiau seka aktualijas, teigė, jog nori žinoti naujienas apie tai, kas vyksta aplink juos ir globaliai (kokius sprendimus priima Donaldas Trumpas, kas vyksta Ukrainoje).

„Pats atsirenki - ką nori skaityti, o ką - ne“, - taip skambėjo vieno iš mokinių atsakymas į klausimą, ar juos domina naujienos.

Sekantys naujienas dažniausiai nurodė, kad jas randa įvairiuose socialiniuose tinkluose, tik retais atvejais buvo nurodyti konkrečios interneto naujienų svetainės.

Dar vienas žinių šaltinis - šeima: vieną kartą įvardintas laikraštis, kuris visada yra namuose, nes tėvai jį prenumeruoja. Pasikartojantis motyvas - žodžiu iš tėvų gaunama informacija su papildomu aiškinimu. Taip pat pasitaikė atsakymų apie pokalbių programėlėmis atsiunčiamas nuorodas į konkrečias naujienas („pasiskaityk, kas čia buvo“).

Mokiniai sakė, kad savo tėvais pasitiki nes laiko juos atsakingais žmonėmis.

Kai kurie baigiamųjų klasių moksleiviai taip pat nurodė, kad kartais naujienas skaito ir dėl to, kad to reikalauja užduotys („nebent reikia egzaminui pasiruošti“; „nagrinėjome straipsnį norėdami geriau pasiruošti“).

Taip pat išskirtos trumpos, koncentruotos žinios vaizdo įrašo formatu - kaip „labai geri“ įvardinti vieno iš didžiųjų Lietuvos naujienų portalo vadinamieji „reels“ socialiniame tinkle „Instagram“.

Mano, kad atskiria faktus nuo dezinformacijos 

Jaunuoliai taip pat sutinka, kad socialiniuose tinkluose gali būti daug dezinformacijos.

„Atsidarai „Tik toką“ - ten pilna nesąmonių, atsidarai instagramą - ten tas pats, tad žmogus, kuris nelabai moka elgtis su socialiniais tinklais, gali jomis patikėti, skleisti jas ir taip gali iškilti naujas burbulas“, - sakė vienas iš pokalbiuose dalyvavusių žmonių.

Savo nuomone apie naujienų svarbą pasidaliję jaunuoliai taip pat sakė, kad faktus nuo išgalvotų dalykų internete galima atskirti, bet dirbtinio intelekto kūriniai šią užduotį gali apsunkinti.

„Faktai gali būti iškraipyti, dabar dirbtinis intelektas labai plinta, atsiranda visokių video, dėl to kartais labai sunku atskirti. Vis dar galima atskirti, bet kuo toliau, tuo sunkiau bus suprasti, kur realybė“, -

„Mes turime gana daug informacijos šaltinių, mes mokame lyginti informaciją ir ją atsirinkti“, - sakė vienas baigiamųjų klasių moksleivis.

Kitose šio tyrimo dalyse su specialistais bus aptartas specifinis jaunimo požiūris į naujienas, jo pasirinkimo motyvus, galimybes atskirti dezinformaciją, ar jaunimas gali būti tikslinė dezinformacijos rengėjų auditorija ir informacijos poveikį apskritai.  

Šis straipsnis yra dalis Medijų rėmimo fondo finansuojamo tyrimo Jaunosios kartos žinių informacijos kanalai: pasirinkimas, motyvai, pranašumai, trūkumai, rekomendacijos“