Arvydas Anušauskas

Arvydo Anušausko pasitraukimas temdo politikų, verslo ir profsąjungų derybas dėl lėšų gynybai

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečiasi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo.

Pirmasis susitikimas vyko maždaug prieš du mėnesius.

Antrajame susitikime tikėtasi konkretesnių siūlymų, tačiau būsimas derybas temdo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas. Apie jį paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje.

Politikas teigė netekęs premjerės pasitikėjimo. I. Šimonytė savaitgalį tvirtino, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda atsistatydinančiam A. Anušauskui pareiškus apie galimas korupcines veikas krašto apsaugos sistemoje, opozicija pranešė į susitikimą su ministre pirmininke nevyksianti.

A. Anušauskas tvirtino, kad jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus. Anot ministro, tos kompanijos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir teisėsaugą.

A. Anušauskas atsisakė įvardyti konkrečius papirkinėjimo atvejus, įmones ir politikus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) savo ruožtu pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nuo 2020-ųjų nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).

Tarnyba teigė, kad iš KAM nėra gavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

Ji tik nurodė, kad vasario 9-ąją iš KAM sulaukta vieno informacinio pobūdžio rašto apie Seimo nario Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis vertinamas.

R. Lopata tvirtina KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai.

Poreikis – šimtams milijonų eurų kasmet

Papildomų lėšų gynybai reikia Lietuvai siekiant priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų sukurti kariuomenės diviziją ir įvesti visuotinį šaukimą.

KAM teigia, kad šiems poreikiams užtikrinti reikalingas keliais šimtais milijonų eurų didesnis gynybos finansavimas, negu dabar kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų siekianti suma.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Lietuvos bankas praėjusią savaitę pasiūlė didinti gynybos finansavimą skolinantis, didinant mokesčius, peržiūrint dalies jų lengvatas.

Banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad tokiu būdu būtų galima papildomai surinkti apie 300 mln. eurų, o tai sudaro 0,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Jo teigimu, padidintas galėtų būti nekilnojamojo turto apmokestinimas, peržiūrėta galiojanti 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui, 5 proc. pelno mokesčio tarifas mažoms įmonėms.

Taip pat siūloma peržiūrėti ir akcizo lengvatas, tarp jų – žemės ūkyje naudojamam dyzelinui, gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyvybės draudimui bei kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose, nulinį artimųjų dovanų apmokestinimą.

Politikai anksčiau taip pat svarstė apie pridėtinės vertės, pelno ar gyventojų pajamų bazinio tarifo didinimą.

Vasarį BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti gynybos mokestį, beveik 32 proc. nesutiktų, tačiau mano, kad didesnius mokesčius dėl gynybos finansavimo galėtų mokėti verslas.

Dar 36 proc. apskritai nepritaria krašto apsaugos finansavimo didinimui.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder