Asmens duomenų apsauga: ką galvoja Lietuvos gyventojai?
(2)GERIAU ŽINO APIE ASMENS DUOMENŲ APSAUGĄ
2023 m. 82,4 % arba 7,4 % daugiau negu 2022 m. respondentų buvo girdėję apie asmens duomenų apsaugos taisykles nustatantį teisės aktą Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. 4 % padaugėjo respondentų, teisingai įvardijusių institucijos (be teismų), kuri padėtų apginti jų teises asmens duomenų apsaugos srityje, pavadinimą (24 % nurodė VDAI).
Nepaisant to, pasitikėjimas savo žiniomis apie asmens duomenų apsaugos teises išliko panašus – pusė apklaustų gyventojų teigia, kad jie žino šias savo teises.
Kaip pabrėžia VDAI vadovė Dijana Šinkūnienė: „Teigiamų visuomenės informuotumo pokyčių sulaukėme didelėmis priežiūros institucijos ir visų Lietuvos gyventojų pastangomis.
2023 m. pradžioje su visuomene pasidalijome 2 metus vykdyto informuotumo skatinimo projekto „SolPriPa 2 WORK“ rezultatais dėl asmens duomenų apsaugos darbo santykių kontekste, užtikrinome kasdieninių konsultacijų gyventojams ir organizacijoms poreikį, surengėme kelis nuotolinius mokymus, kurių kiekvienas sulaukė bene 4 tūkst. dalyvių.
Be kita ko, pastebimas tiek visuomenės, tiek organizacijų sąmoningumo didėjimas dėl asmens duomenų apsaugos svarbos. Taigi, visos šios tendencijos lemia teigiamus pokyčius.“
REČIAU TENKA SUSIDURTI SU PAŽEIDIMAIS
Remiantis apklausa, 2023 m. gyventojai daug rečiau patyrė asmens duomenų apsaugos pažeidimus.
Net 88% (15 % mažiau negu 2022 m.) gyventojų teigia, kad per pastaruosius metus nesusidūrė su jokiu neteisėtu jų asmens duomenų tvarkymu.
Visuomenės sąmoningumo didėjimą asmens duomenų apsaugos srityje rodo ir tai, kad tuo atveju, jei susidurtų su galimu asmens duomenų apsaugos pažeidimu, net 93 % gyventojų imtųsi kokių nors veiksmų – ieškotų daugiau informacijos, kreiptųsi į įmonę ar įstaigą, kuri netinkamai tvarkė duomenis, arba teiktų skundą atsakingai priežiūros institucijai.
LABIAUSIAI PASITIKI SAVO DARBDAVIAIS
Remiantis apklausa, gyventojai labiausiai pasitiki savo darbdaviais – 65 % apklaustų gyventojų teigia, kad jų darbdaviai laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
60 % gyventojų mano, kad apskritai įmonės ir įstaigos užtikrina teisę į duomenų apsaugą (6 % daugiau negu praėjusiais metais). Respondentai gerokai mažiau pasitiki smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis.
Tik 47 % gyventojų mano, kad jos laikosi asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
50/50 – NUSTATYS AR NENUSTATYS
50 % gyventojų mano, kad įmonės ir įstaigos, kurios neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos, bus nustatytos. Taip pat lygiai pusė respondentų mano, kad įmonės ir įstaigos, kurios neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos, bus nubaustos.
Labiausiai asmens duomenų apsaugos priežiūra Lietuvoje pasitiki jaunimas, o mažiausiai – pensininkai.
PLAČIAU APIE ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS SĄLYGŲ LYGĮ (ADASL)
2023 m. ADASL siekia 64 % (2021–2022 m. ADASL siekė 60 %). Nuo 2021 m. VDAI skaičiuoja ir vertina asmens duomenų apsaugos sąlygų lygį Lietuvoje.
ADASL yra sudėtinis rodiklis, matuojantis keturias sritis: gyventojų žinias, pasitikėjimą įmonėmis ir įstaigomis dėl asmens duomenų tvarkymo, elgesį, susidūrus su pažeidimais, ir pasitikėjimą priežiūros sistema. ADASL siektina vertė yra 100 %.
SPECIALISTAI IR TARNAUTOJAI VERTINA PALANKIAUSIAI
Palankiausiai asmens duomenų apsaugos sąlygas (ADASL) Lietuvoje vertina specialistai ir tarnautojai (ADASL 69 %), o prasčiausiai – pensininkai (ADASL 58 %).
Be to, apklausa rodo, kad gaunantys didesnes pajamas ir turintys aukštesnį išsilavinimą gyventojai asmens duomenų apsaugos sąlygas suvokia kaip palankesnes: geriau žino savo teises, labiau pasitiki duomenų valdytojais ir duomenų tvarkytojais, labiau pasitiki asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą