Aštuonios ES narės, tarp jų Lietuva, siekia apriboti Rusijos diplomatų judėjimą

Laiško tekstą ketvirtadienį matė naujienų agentūra AFP.

Ministrai teigia, kad dėl laisvo asmenų su Rusijos diplomatiniais pasais judėjimo Šengeno zonoje galima lengviau vykdyti žalingą veiklą.

Augant susirūpinimui, kad Maskva intensyvina savo bandymus sėti nesantaiką Europos Sąjungoje, aštuoni ministrai rašė: „Manome, kad ES turėtų [...] apriboti Rusijos diplomatinių misijų narių ir jų šeimų narių judėjimą, [kad jie galėtų judėti] tik tos šalies, kurioje yra akredituoti, teritorijoje.“

Laišką, kuriame nurodyta birželio 11-osios data, pasirašė Lietuvos, Čekijos, Danijos, Nyderlandų, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos ministrai.

Siūloma priemonė „reikšmingai susiaurins veikimo lauką rusų agentams“, rašė ministrai.

ES šalys jau yra smarkiai sumažinusios jų teritorijose dirbančių Rusijos diplomatų skaičių. Tai buvo padaryta Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Aštuonių ES narių diplomatijos vadovai laiške atkreipė dėmesį, kad „žvalgyba, propaganda ar net sabotažo aktų rengimas yra pagrindinis daugelio Rusijos „diplomatų“ darbas“ bloke.

Čekija ir Lenkija neseniai sulaikė padegimais įtariamų žmonių, nurodydamos, kad jų nusikaltimus užsakė Rusija.

„Rusija daug metų vykdo didžiules operacijas Europoje su virtine aukų ir reikšminga materialine žala“, – rašoma laiške ES užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui).

Ministrai ragina jį skubiai pateikti konkretų pasiūlymą dėl varžomųjų priemonių ir teigia, kad jos, turint omenyje Rusijos atsaką, „kainuotų daug mažiau nei žala, kurią visoje Europoje gali padaryti Rusijos diplomatai-agentai“.

[email protected], Užsienio naujienų skyrius