Ateityje žiniasklaida galės sužinoti kaltinamuosius bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius

Nors dalis ekspertų ir pati teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska tokius siūlymus vertina skeptiškai, Teisėjų taryba penktadienį pritarė, kad ateityje žiniasklaida galėtų sužinoti kaltinamuosius bylose dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius.

Tačiau ne visus – tik tuos, kurių bylos nagrinėjamos neviešuose posėdžiuose.

Šiuo metu kaltinamųjų duomenys tokiose bylose nėra skelbiami, argumentuojant siekiu apsaugoti aukas. Dėl šios priežasties žiniasklaida neturi galimybės sužinoti, kas seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bylose yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Greitu metu tai pasikeis. Tačiau ar į gera?

Neviešinama dėl dviejų pagrindinių principų

Anksčiau kaltinamasis nebuvo viešinamas dėl dviejų pagrindinių principų. Vienas jų – nekaltumo prezumpcija. Pasak Advokatų tarybos pirmininko Mindaugo Kukaičio, nekaltumo prezumpcija pasireiškia, kai visuomenė nusikaltimą seka tol, kol asmuo nenuteistas, o tol, kol nuosprendį priims teisėjas, jis laikomas nekaltu.

„Šis principas yra labai svarbus, kad nebūtų iš anksto daromas poveikis teismui, nes sprendimas turi būti priimtas objektyviai ir įrodymais pagrįstas. Tai čia yra viena iš priežasčių, kodėl ne visas bylas buvo planuojama viešinti. Tai yra svarbi savybė, kurią teisininkai turi užtikrinti“, – suprantamai išdėstė M. Kukaitis.

Kita pagrindinė priežastis, kodėl visos bylos yra uždaros, nes nusikaltimas gali būti padaromas prieš labai jautrų visuomenės asmenį.

Kaip sako Advokatų tarybos pirmininkas, jeigu pats nusikaltimo pobūdis yra labai žiaurus arba teisme nurodomi šeimos specialūs ketinimai, tokie posėdžiai paprastai neviešinami su smulkiomis detalėmis.

Taip yra dėl to, kad nebūtų pakenkta nukentėjusiam subjektui, šiuo atveju – nepilnamečiam vaikui. „Kad jis nebūtų pasmerktas artimoje aplinkoje, kad jis būtų atsparus apsiginti ir tinkamai suvokti, kaip aplinkiniai žmonės supranta aplinką. Tokią jautrią bylą paviešinus, auka gali neatlaikyti išorės spaudimo.

Ypač kai vyksta sunkūs procesai, kada reikia detaliai nupasakoti nusikaltimo aplinkybes, jas pakartoti ir dar pakartoti viešai“, – aiškino M. Kukulaitis.

Todėl tokiu atveju tokios bylos yra uždaros, siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką. Jeigu aplinkybė, kuri yra labai privati ir asmeniška, tampa paviešinta, nepilnametis gali būti pažeidžiamas, o tai atsiliepia likusiam aukos gyvenimui.

Tai yra pagrindinė vertybė, kodėl tokios bylos yra uždaros.

Pastebima neigiama tendencija

Vis dėlto yra ir neigiama situacijos pusė. Pastebima, kad nusikaltimą galimai įvykdęs asmuo naudojasi tuo, kad byla yra uždara. Pasak M. Kukulaičio, tokia tendencija yra ydinga.

„Iš tikrųjų nusikaltimą įvykdęs asmuo, visiškai nesvarbu, kokio sunkumo pobūdžio yra nusikaltimas, naudojasi tuo, kad byla yra uždara.

Ar tai būtų smurtas, ar tai būtų nužudymas, ar bandymas išprievartauti, iš esmės daug kuo nesiskiria.

Visi yra sunkūs nusikaltimai, juos lydi skaudžios pasekmės ir to nusikaltimo aplinkybės persekioja visą likusį gyvenimą“, – situaciją komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

Dėl to, pašnekovo teigimu, labai svarbu, kad aukos būtų apgintos, o nusikaltėliai turi būti nubausti, bet jie neturėtų būti aštriai iškirpti iš visuomenės.

Reikia pusiausvyros

Tokiu atveju geriausia ieškoti pusiausvyros. „Kaip minėjau pradžioje, kad tol, kol kaltinamojo kaltė neįrodyta, jis turėtų teisę gintis ir nepajausti per didelio spaudimo. Kad nebūtų nuteisimo be įrodymų.

Antra, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai vaikai“, – mintis išsakė M. Kukulaitis.

Tai, kad žurnalistams būtų atskleista nusikaltimą galimai įvykdžiusio asmens tapatybė, jo nuomone, nėra taip jau ir blogai: „Jeigu nužudymas – asmens pavardė yra pateikiama ir visuomenė ją gali sužinoti, bet jei yra įvykdytas seksualinis nusikaltimas, iki šiol tai buvo nutylima.

Vadinasi, jeigu balansas bus pasiektas tarp nekaltumo prezumpcijos ir nepilnamečio vaiko apsaugos, tai visa kita, kas svarbu, visuomenė gali sužinoti. Tad teisėsaugai reikia nebijoti atskleisti, svarbu, kad būtų apsaugotas tas žmogus, prieš kurį daromas nusikaltimas.“

Visgi, jeigu nusikaltimai bus visuomenei paviešinti ir visi sužinos ne tik nusikaltimą įvykdžiusį, bet ir auką, nusikaltimo aukos pradės vengti kreiptis į atsakingas institucijas, nes bijos, kad visuomenė sužinos jų tapatybę.

Todėl, vaiko teisių apsaugos kontrolierės nuomone, sprendžiant dėl atitinkamų duomenų, informacijos (ne)viešinimo, turi būti užtikrinta tinkama vaiko teisių apsauga, įvertintos galimos atitinkamo sprendimo pasekmės vaikui ir užtikrinta, kad vaikas, kurį palies sprendimas, nepatirs arba jam nekils pavojus patirti pakartotinę viktimizaciją ar kitas neigiamas pasekmes.

Siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti

Minėtą klausimą balandį svarstė Teisėjų tarybos Komunikacijos komitetas. Jo koordinatorė Dalia Vasarienė pristatė komiteto poziciją, kad teismo tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami tokio pobūdžio duomenys ir ta informacija tapti vieša, išskyrus atvejus, kai viešinimas gali sukelti neigiamų padarinių aukoms ir pan.

„Gavome išvadą iš Lietuvos teismų administracijos duomenų apsaugos pareigūno, kuriame yra pateikiama nuomonė, kad šios nuostatos yra ydingos, kai yra neskelbiama pavardės, nes aplinkybė, jog byloje paskirtas uždaras teismo posėdis, pati savaime neturėtų reikšti, kad nevieši yra duomenys apie visus proceso dalyvius“, – sakė D. Vasarienė.

Komitetas pateikė Teisėjų tarybai poziciją, kad siekiant užtikrint visuomenės teisę žinoti viešąjį interesą turinčią informaciją apie teismų veiklą ir bylas, teismo posėdžių tvarkaraščiuose viešinti uždaruose posėdžiuose nagrinėjamo proceso dalyvių vardus ir pavardes.

Neskelbti jų, pasak D. Vasarienės, būtų galima, „kai proceso dalyviai yra nepilnamečiai ar kiti pažeidžiami asmenys, kai to reikia dėl saugotinos informacijos ir kitų reikšmingų aplinkybių“.

„Teismų sistemoje sprendimą dėl neviešinimo priima teisėjas, visiškai neabejotina, kad teisėjai yra puikūs profesionalai ir etiški, jie gali įvertinti, kada viešinimas gali sukelti žalą, kada tai gali būti kenksminga dalyviams“, – paaiškino komiteto koordinatorė.

Tam pritaria dauguma teisėjų

Komunikacijos komiteto pateiktame rašte nurodoma, jog dauguma teismų pritaria, kad teismo posėdžių tvarkaraščiuose turėtų būti viešinami uždaruose posėdžiuose nagrinėjamos bylos dalyvių vardai ir pavardės, išskyrus išimtinius atvejus, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir bylos pobūdį, proceso dalyvių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Numatoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso dalyvio, bylos medžiagos ar dalies jos pripažinimo nevieša, turėtų įvertinti, kiek ir kokios konkrečiai informacijos turi būti pripažįstama nevieša, tai aiškiai nurodyti savo sprendime.

Siūloma, kad sprendime dėl uždaro teismo posėdžio skyrimo turėtų būti aiškiai pasisakyta dėl dalyvaujančių asmenų vardų ir pavardžių viešinimo.

Pastaraisiais mėnesiais naujienų portalas „Delfi“ paviešino kelis su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusius atvejus, kuriuose figūravo žinomi visuomenėje žmonės.