Atnaujintame antikorupcijos tyrime – įtarimai dėl Vilniaus savivaldybės sudarytos finansavimo sutarties tikrųjų naudos gavėjų

Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Vilniaus politikai prašo Liuksemburgo finansų rinkos reguliuotojo išsiaiškinti rizikos fondo, kuriam šviečiasi iki 20 mln. eurų sėkmės mokestis, tikruosius steigėjus ir naudos gavėjus.

Kartu Antikorupcijos komisija Vyriausybės prašo įvertinti galimybę kreiptis į teismą dėl galimos žalos mokesčių mokėtojams atlyginimo.

Tyrimas Vilniaus miesto savivaldybėje atnaujintas praėjus dvejiems metams po to, kai Antikorupcijos komisija paskelbė oficialias išvadas dėl jos atskleisto teisinės ir finansinės inžinerijos modelio, kai taikant „protingą schemą“ buvo sudarytos sąlygos advokatams ir teisinio proceso finansuotojams nepagrįstai išleisti iki 20 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

Kaip ir prieš dvejus metus, tyrimą pradėti paskatino komisiją pasiekęs Lietuvos piliečio skundas.

Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas Alfa.lt teigė, kad šįkart skundo autorius, kurio tapatybė komisijai žinoma, tačiau viešai neatskleidžiama, prašo išsiaiškinti fondo, kuris finansuoja Vilniaus savivaldybės ir VŠT bylinėjimąsi, steigėjus ir naudos gavėjus.

Įtariama, kad jie gali būti susiję su savivaldybės administracijos pasirašytos sutarties dalyviais.

„Skundo autorius prašo komisijos išsiaiškinti to užsienyje įsteigto fondo steigėjus ir naudos gavėjus. Ankstesnis mūsų tyrimas to neapėmė. Mes daugiau vertinome pačią arbitražo bylos finansavimo sutartį“, – paaiškino V. Sadauskas.

Skundo autorius taip pat kelia klausimą dėl galimo žalos atlyginimo – kadangi minėtame susitarime numatyta galimybė mokėti sėkmės mokestį atsižvelgiant į kitos bylos baigtį.

Nors savivaldybės susitarimas sudarytas finansuoti Vilniaus savivaldybės ir VŠT bylinėjimąsi su Prancūzijos kompanija „Veolia“ Stokholmo arbitraže, fondui būtų mokamas sėkmės mokestis ir tuo atveju, jeigu sėkmingai baigtųsi kita byla Vašingtono arbitraže, kur vyksta Lietuvos valstybės ir „Veolios“ teisinio ginčo nagrinėjimas.

„Tas rizikos fondas bylos Vašingtono arbitraže nefinansuoja, tai kyla klausimas, ar galimas būtent toks susitarimas. Tarybos sprendime, kuriuo leista sudaryti finansavimo susitarimą, nurodyta, kad sėkmės mokestį galima mokėti atsižvelgiant į Stokholmo arbitraže proporcingai valstybės ieškotą sumą. Kyla klausimas, kodėl finansiniame susitarime atsirado papildomos sąlygos, už kurias taryba nebalsavo ir joms nepritarė“, – aiškino V. Sadauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Energetikos ministerija, savo reikalavimus iš Vašingtono teismo atsiėmė, sostinės šilumos tiekėjas VŠT to nepadarė. „Kaip aš suprantu, ta byla dar nėra baigta. Prašome Vyriausybės įvertinti, ar galimas valstybės ir VŠT laimėjimas Vašingtone gali būti įtraukiamas į savivaldybės bylinėjimosi Stokholme finansavimo sutartį“, – pastebėjo jis.

Alfa.lt primena, kad „Veolios“ grupė 2016 m. inicijavo arbitražo procesą prieš Lietuvą – bendrovė reikalauja atlyginti 79 mln. eurų žalą už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. „Veolia“ teigė, kad Lietuvos institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutartį, be to, jos investicijos nukentėjo ir dėl nesąžiningo Lietuvos politikų elgesio.

Lietuvos valstybė, savo ruožtu reikalaujanti iš „Veolios“ daugiau nei 240 mln. eurų kompensacijos už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams ir 2017 m. pateikusi priešieškinį arbitražui, pernai jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose.

Vilniaus savivaldybė ir VŠT su „Veolia“ Stokholmo arbitraže bylinėjasi atskirai.

Antikorupcijos komisijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad skundo autoriaus kompetencija nekelia didelių abejonių, nes prieš dvejus metus šio asmens teiktame skunde nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Šįkart jo skunde esą vėl aiškiai dėstoma reikalo esmė ir teikiami konkretūs prašymai.

„Mums skundo autoriaus tapatybė yra žinoma. Pareiškimas yra pasirašytas to asmens. Tai tikrai ne anoniminis skundas. Mes pareiškimą oficialiai registravome. Kai gausime atsakymus ir patikrinsime skunde nurodytas aplinkybes, pateiksime oficialų komisijos vertinimą“, – patikino V. Sadauskas.

Kreipėsi į Liuksemburgo reguliuotoją

Antikorupcijos komisija jau oficialiai kreipėsi į Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisiją.

Užsienio šalies finansų reguliuotoja informuojama, kad Liuksemburgo bendrovių registre įregistruotas investicinis fondas IC2 FUND (SICAV-FIS) ir teisiniai atstovai – Prancūzijoje registruota firma „Shearman & Sterling LPP“ bei Lietuvos advokatų kontora „TGS Baltic“ yra sudarę finansavimo susitarimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Finansavimo susitarimas skirtas finansuoti Stokholmo arbitražo bylai, kurioje bylinėjasi atsakovai Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VŠT bei ieškovai Prancūzijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „Veolia Environnement S. A.“ ir UAB „Vilniaus energija“.

Liuksemburgo finansų priežiūros institucijai nurodoma, kad minėtame susitarime nustatyta sėkmės mokesčio skaičiavimo tvarka neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo.

Liuksemburgo reguliuotojas kartu yra informuojamas apie Antikorupcijos komisijos gautą skundą, kuriame nurodoma, kad arbitražo bylos fondo pinigų sunešėjai ir jų artimi asmenys gali būti susiję su Lietuvos politikais ir bylą vedančiais teisininkais.

Gautos sėkmės mokesčio lėšos tokiu atveju būtų pervedamos rizikos fondui IC2 FUND (reklaminis ženklas PI arba „Profile Investment), tarp kurio naudos gavėjų galimai yra aukšto rango Lietuvos Respublikos politikoje dalyvaujančių asmenų (įskaitant ir jų šeimos narius bei padėjėjus).

„Skunde nurodoma, kad tokiu atveju gali būti sudaroma galimybė itin aukšto rango politikoje dalyvaujantiems asmenims, nuslepiant savo statusą ir neleistino pobūdžio veiklą, galimai pelnytis iš viešųjų lėšų. Dėl to skunde prašoma kreiptis į Liuksemburgo finansų sektoriaus priežiūros komisiją su konkrečiais klausimais dėl investicijų fondo“, – prašymą suteikti dominančią informaciją Liuksemburgo finansų priežiūros institucijai grindžia Antikorupcijos komisija.

Liuksemburgo finansų reguliuotojo prašoma atsakyti, ar minimas rizikos fondas yra tinkamai ir laikydamasis Liuksemburgo teisės aktų ir finansų institucijos reikalavimų atskleidęs tikruosius naudos gavėjus finansų priežiūros institucijai.

Be to, prašoma informuoti, ar fondas yra tinkamai atskleidęs ir pagrindęs veikloje naudojamų lėšų kilmę ir teisėtumą; ar lėšų, skirtų finansavimo susitarimo su Vilniaus savivaldybe vykdymui, kilmė nėra susijusi su Lietuvos politikoje dalyvaujančiais asmenimis, jų šeimos nariais ir padėjėjais ar atstovais, nurodytais finansavimo sutartyje.

Antikorupcijos komisija prašo Liuksemburgo reguliuotoją patvirtinti, kad šie asmenys ir atstovai, tarp jų advokatų kontoros „TGS Baltic“ advokatai, kurie gali būti prilyginti aukštas pareigas einantiems Lietuvos Respublikos politikoje dalyvaujantiems asmenims (įskaitant artimus jų giminaičius ir padėjėjus) nėra minėto fondo tikrieji naudos gavėjai ir valdytojai.

Rašte Liuksemburgo finansų priežiūros institucijai klausiama, ar IC2 FUND (SICAV-FIS) fondas savo finansinėje apskaitoje tinkamai apskaitė ir atvaizdavo paskolą, suteiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir VŠT pagal finansavimo susitarimą.

Kartu prašoma suteikti informaciją apie šio fondo atliktus mokėjimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VŠT, „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling LLP“.

Įtarimai dėl abejotino finansavimo

Alfa.lt šaltinių duomenimis, praėjusių metų gruodį Antikorupcijos komisijos gautame Lietuvos piliečio skunde prašoma kreiptis į Vyriausybę ir kitas institucijas dėl Vilniaus miesto savivaldybės galimai neteisėtais veiksmais padarytos žalos priteisimo teismine tvarka.

Prašyme, kurį registravo Antikorupcijos komisija, teigiama, kad finansavimo susitarimo specialiojoje dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jei Stokholmo arbitražo kolegija nepriteisia nuostolių, tačiau tokius nuostolius priteisia Vašingtono arbitražo kolegija, t. y. visiškai skirtingoje byloje, kurios rizikos fondas nefinansuoja, vis tiek atsiranda pagrindai laikyti arbitražo bylą tam tikromis sąlygomis laimėta.

Vilniaus miesto taryba nenumatė pagrindų mokėti sėkmės mokestį priklausomai nuo kitos bylos, kurios rizikos fondas nefinansuoja ir dėl jos nerizikuoja, baigties. Todėl toks savivaldybės ir VŠT tinklų įsipareigojimas iš esmės neatitinka tarybos sprendimu nustatytos mokėjimo tvarkos.

Skunde daroma išvada, kad iš „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastern Europe S.A.S.“ ir kitų trečiųjų asmenų priteistina žalos atlyginimo suma yra valstybės (Lietuvos Respublikos) nuosavybė ir tik Lietuvos Respublika turi teisę priimti sprendimus dėl disponavimo reikalavimo teise į bet kokias iš „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastern Europe S.A.S.“ ir kitų trečiųjų asmenų priteistinas žalos atlyginimo sumas.

Finansavimo susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT įsipareigojo sumokėti (perleido) dalį iš Lietuvos Respublikai priklausančios reikalavimo teisės iš „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastern Europe S.A.S“ ir kitų trečiųjų asmenų priteistinos žalos atlyginimo sumos Liuksemburge įregistruotam fondui, mainais į tariamai suteiktą finansavimą bylinėjimosi išlaidoms sumokėti kitoje byloje.

Skundo autorius daro išvadą, kad Liuksemburge įregistruoto fondo „IC2 FUND“ naudai buvo sukurta finansinė prievolė sumokėti ne mažesnį nei 4 mln. eurų mokestį ir iki 20 mln. eurų sėkmės mokestį (su tam tikromis sąlygomis) už teisminio proceso finansavimą, kuri turi būti vykdoma galimai iš Lietuvos Respublikai priklausančios ir priteistinos žalos atlyginimo sumos.

„Lietuvos Respublikai nedalyvaujant arbitražo byloje, savivaldybės administracija ir VŠT galimai „prekiauja“ jos laimėjimu sudarytame Finansavimo susitarime be jokio Vyriausybės įgaliojimo. Toks susitarimas ne tik prieštarauja Vilniaus miesto tarybos sprendimui, tačiau sukelia galimą žalą ir Lietuvos Respublikai, suponuoja galimą įgaliojimų viršijimą“, – rašome skunde.

Siekdama visapusiškai įvertinti skunde keliamus klausimus, Antikorupcijos komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įvertinti galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Lietuvos Respublikai galimai padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VŠT sudarytos finansavimo sutarties su teisininkais ir Liuksemburge registruotu rizikos fondu.

Advokatų spąstai Vilniui

Alfa.lt primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija prieš dvejus metus teigė susidūrusi su unikaliu teisinės ir finansinės inžinerijos modeliu, kai taikant „protingą schemą“ sudaromos sąlygos nepagrįstai išleisti iki 20 mln. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.

Taip Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Sadauskas įvertino 2019 m. vasario 26 d. pasirašytą finansavimo sutartį tarp Vilniaus miesto savivaldybės, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT), rizikos kapitalo fondo „Profile Investment“ (PI) bei advokatų kontorų „TGS Baltic“ ir jų partnerių „Shearman & Sterling LPP“.

Visuomenei pristatytose išvadose Antikorupcijos komisija teigė, kad tuomečio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, buvusio VŠT direktoriaus Manto Buroko, rizikos fondo PI ir kitų asmenų pasirašytas susitarimas galimai pažeidė teisės aktus, o Vilniaus savivaldybė šiuo susitarimu gali būti nepagrįstai verčiama mokėti iki 20 mln. eurų sėkmės mokestį advokatams, net jeigu bylinėjimasis savivaldybei neatneštų apčiuopiamos naudos.

Mokesčių mokėtojų pinigai, komisijos nuomone, gali būti naudojami neskaidriai ir neteisėtai.

Tyrimas pradėtas po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija ir Generalinė prokuratūra 2019 m. rugsėjį gavo anoniminį pareiškimą, kuriame teigta, jog minėtu susitarimu galėjo būti pažeisti teisės aktai.

2019 m. lapkritį Liuksemburge įsteigtas rizikos kapitalo fondas pagal pasirašytą susitarimą turėjo finansuoti sostinės valdžios bylinėjimąsi su „Veolia“ Stokholmo arbitraže.

Pareiškimo autorius nurodė, kad daugiau kaip 20 mln. eurų numatyta sėkmės mokesčio mokėjimo rizikos fondui tvarka neatitinka tarybos sprendimo, nustačiusio arbitražo bylos finansavimo principus.

2017 m. liepą baigė galioti prieš 15 metų pasirašyta elektros ir šilumos energijos ūkio nuomos sutartis tarp VŠT, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės „Dalkia“ (dabar – „Veolia“).

Perėmus Vilniaus šilumos ūkį, tarp savivaldybės ir buvusio nuomininko iš karto kilo ginčų, kas kam ir kiek skolingas. Savivaldybės vertinta žala dėl esą netinkamo nuomos sutarties vykdymo per 15 metų laikotarpį nuo pradinės 100 mln. eurų sumos išaugo iki 560 mln. eurų. O „Veolia“ teigė pati patyrusi žalą ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Šiuo metu Vilniaus savivaldybės ir prancūzų bendrovės ginčą sprendžia Stokholmo Prekybos rūmų arbitražas.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nuspręsta arbitražo bylą finansuoti ne iš savos kišenės, o pasitelkiant rizikos kapitalo fondą, kuris neva turėtų investuoti tam tikrą pinigų sumą, finansuoti bylinėjimosi išlaidas ir laimėjimo atveju gauti tam tikrą pinigų sumą“, – tuomet pasakojo V. Sadauskas.

Jo teigimu, Vilniaus miesto tarybos sprendimu toks susitarimas galėjo būti sudarytas tik tuo atveju, jeigu būtų įgyvendinta pagrindinė sąlyga – fondui mokamas sėkmės mokestis priklausytų nuo bylinėjimosi rezultato, t. y. sumokama tam tikra dalis nuo priteistos sumos.

Vilniaus miesto taryba 2019 m. sausio 23 d. nusprendė, kad rizikos fondui maksimali grąžintina 25,6 mln. eurų suma mokama proporcingai išieškotai sumai.

Komisijos tyrimo išvadose teigta, kad minimas susitarimas nustatė du sėkmės mokesčius. Jeigu savivaldybei būtų priteista iki 50 mln. eurų, rizikos fondui mokamas sėkmės mokestis Nr. 1 būtų 5 proc. nuo priteistos sumos. Tačiau sėkmės mokesčio Nr. 2, kuris gali siekti iki 20 mln. eurų, komisijos nuomone, skaičiavimo tvarka iš esmės neatitiko tarybos sprendimo, nustačiusio žaidimo taisykles.

„Taryba savo sprendimu nustatė, kad rizikos kapitalo fondui mokamas honoraras turi priklausyti nuo išieškotos sumos. O pasirašytas susitarimas numato daug kitų papildomų sąlygų, kurias įvykdžius rizikos fondas galėtų pretenduoti į didžiulį sėkmės mokestį“, – sakė V. Sadauskas.

Nors sutartyje nurodoma sąlyga, kad sėkmės mokestis mokamas tik tada, kai byla laimima, aiškiai neapibrėžiama, kas laikoma bylos laimėjimu.

Sėkmė šiuo atveju traktuojama kaip palankus arbitražo sprendimas, tačiau finansavimo sutartyje nėra jokių kriterijų „sėkmingam“ teismo sprendimui nustatyti. Pagal finansavimo susitarimą sėkmę gali reikšti ir nepiniginio reikalavimo patenkinimas, priteistas 1 euras ar šilumos siurblys.

Komisija iš esmės patvirtino anoniminiame skunde nurodytas aplinkybes, kad finansavimo susitarimu bet kokia taika su ieškovu – buvusiu šilumos ūkio valdytoju – reikštų, kad savivaldybė ir VŠT turi mokėti rizikos fondui ne mažiau kaip 20 mln. eurų.

Mokestis rizikos fondui pagal finansinį susitarimą numatytas net tuo atveju, jeigu Stokholmo arbitražo byla nelaimima, tačiau Lietuvos valstybė laimi kitoje byloje prieš „Veolią“ Vašingtono arbitražo procese, nors rizikos fondas net nefinansuoja tos bylos.

„Advokatų kontora taip pat turi teisę vertinti bylos perspektyvą. Pavyzdžiui, jeigu po sutarties pasirašymo advokatai nutartų, kad byla yra neperspektyvi, o savivaldybės nuspręstų bylinėtis toliau, vis tiek atsiranda pagrindas sumokėti dalį sėkmės mokesčio. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo metu nesant rezultato – išieškotos sumos – jau būtų mokamas sėkmės mokestis“, – sakė V. Sadauskas.

Antikorupcijos komisijos išvadose teigta, kad savivaldybės ir jai pavaldžios įmonės vadovai nebendradarbiavo su komisija. Vilniaus meras Remigijus Šimašius neatsakė nė į vieną Komisijos paklausimą, taip pat neatvyko nė į vieną komisijos posėdį bei ignoravo jos darbą.