Seimui siūloma vėl leisti vertinti kompensacijų ir socialinių išmokų prašytojų turtą

Atsiskaitote grynaisiais pinigais? VMI stebi, viršijus nustatytą sumą – bauda iki 3 tūkst. eurų

(4)

Beveik prieš metus įsigaliojęs naujas atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas įgavo pagreitį, o už šios tvarkos nesilaikymą daugiau kaip dešimčiai asmenų jau buvo paskirtos baudos.

Tiesa, su naująja Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) taikoma tvarka sutinka ne visi ir sako, kad tokie ribojimai Lietuvoje gali ilgai neužsibūti, tad ir galimybė nevaržomai švaistytis grynaisiais pinigais vėl bus atrišta.

Dar pernai lapkritį Lietuvoje pradėjusi veikti naujoji tvarka, kuri draudžia už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, atliktus statybos darbus atsiskaityti grynaisiais pinigais iki 5 tūkst. eurų, viešojoje erdvėje sulaukė ir pagyrų, ir pasipiktinimo bangos.

Pranešimus pateikė daugiau kaip 9 tūkst. gyventojų

Kaip naujienų portalui tv3.lt teigė VMI Kontrolės departamento vyr. patarėja Laura Viešūnienė, naujausiais duomenimis, nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. iš viso buvo pateikta apie 9,3 tūkst. gyventojų pranešimų dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais už didesnę kaip 5 tūkst. eurų sumą. O bendra tokių sandorių vertė siekė apie 200 mln. eurų.

„Didžioji dauguma sandorių susiję su transporto priemonių pardavimais (apie 90 proc. visų pranešimų), pranešimai aktyviau teikiami ir iš didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto sektorių. 

Pranešimus pateikė 1,6 tūkst. pranešėjų. Informacija pateikta apie 11 tūkst. pirkėjų, kurių didžiąją dalį sudaro užsienio piliečiai“, – kalbėjo L. Viešūnienė.

Pasak VMI atstovės, įsigaliojus draudimui, iš pradžių buvo bandoma suprasti, kaip kasdienėse situacijose mokesčių mokėtojai susitvarko su naująja tvarka – ar jie teikia pranešimus apie priimtus arba įvykdytus mokėjimus pagal sandorį. 

„Pranešimų analizę atliekame nuolat – aiškinamasi, kokios nurodomos atsiskaitymo grynaisiais pinigais priežastys, kodėl pagal pirkimo–pardavimo sandorį buvo būtina atsiskaityti grynaisiais pinigais nedelsiant, vertinamas sumų pagrįstumas (ar nurodyta kaina atitinka realią), prireikus analizuojami grynuosius pinigus priėmę ir mokėję asmenys bei kt. informacija“, – aiškino pašnekovė. 

L. Viešūnienė taip pat atkreipia dėmesį, kad sandoriai, viršijantys 5 tūkst. eurų ribą, yra iš anksto numatomi.

„Už tokią sumą pirkiniai paprastai yra planuojami ir nevykdomi spontaniškai. Taip pat netoleruojami visi atvejai, kai pardavėjai klientų pageidavimą (atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo patogesnis klientui) laiko viršenybe prieš įstatymą, todėl įstatymu atsakomybė numatyta abejoms sandorio šalims“, – teigė ji.

Objektyviai atsiskaityti negrynaisias pinigais nedelsiant, pasak VMI specialistės, gali sutrukdyti tik sutrikusi mokėtojo arba pirkėjo pervedimui naudojamų paslaugų sistema elektroninėje erdvėje, taip pat autentifikavimo priemonė, pavyzdžiui, „Smart-ID“ arba m. parašas.

Taip pat pinigų pervesti gali nepavykti ir tada, kai pirkėjui arba pardavėjui sutrinka interneto ryšys arba jeigu nėra turima atskiros banko sąskaitos.

Dalį asmenų stebi atskirai, mišrūs atsiskaitymai – ne išeitis

VMI specialistė sako, kad sutrikimas dėl neįvykusio sandorio pripažįstamas tuo atveju, jei bent vienas iš asmenų pateikia operatoriaus pranešimą apie sutrikusį ryšį.

„Tačiau vien fakto, kad sutrikimas buvo fiksuotas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigų, neužtenka: analizuojamos ir priežastys, kodėl būtent nustatyto sutrikimo metu reikėjo atsiskaityti nedelsiant. Nustačius galimus neatitikimus ar kilus papildomiems klausimams, dalis asmenų atrinkta išsamesnei stebėsenai.

Analizuoti tiek tie atvejai, kai pranešimas pateiktas, tiek tie, kai, remiantis turimais duomenimis, nustatome, kad, atsiskaičius už daugiau nei 5 tūkst. eurų grynaisiais, pranešimai teikti nebuvo.

Atsižvelgiant į pranešimų teikimo pagal sektorius tendencijas, ypatingas dėmesys skiriamas transporto priemonių pardavimo sandoriams“, – kalbėjo L. Viešūnienė.

Mokesčių inspekcijos atstovė taip pat atkreipia gyventojų dėmesį, kada mišrus atsiskaitymas už paslaugą gali būti laikomas pažeidimu.

„Įvertinus 84 pardavėjų duomenis, nustatyta daugiau nei 360 skirtingų sandorių, kuriuose taikytas mišrus atsiskaitymo būdas – siekiant išvengti pareigos teikti pranešimą ar tiesiog nenorint papildomo VMI dėmesio.

Pastebėta, kad sandorio suma skaidoma į dvi dalis, pirmoji pardavėjui perduodama grynaisiais iki 5 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, teigiant, kad tai mokėjimo avansas, o likusi suma – bankiniu pavedimu.

Toks skaidymas laikomas pažeidimu, kadangi, iš anksto žinant sandorio vertę, visa suma pagal sandorį turi būti sumokėta bankiniu pavedimu“, – pasakojo VMI atstovė. 

Kita dalis pažeidimų, pasak jos, buvo nustatyti dėl atvejų, kai atsiskaitymas už didesnės nei 5 tūkst. eurų vertės sandorį vyko tik grynaisiais, tačiau pranešimas pateiktas nebuvo. Esą tokių pažeidimų nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios buvo užfiksuoti 29.

Pasiteiravus, ar VMI nežada didinti šiuo metu nustatytos sumos – 5 tūkst. eurų – atsiskaitymo grynaisiais pinigais, pašnekovė teigė, kad pakeitimų kol kas nėra numatoma.

„Stebint atsiskaitymo grynaisiais pinigais masto mažėjimą, naujovių nenumatyta, tačiau nuolat stebime situaciją ir, prireikus, inicijuojame aktualius pakeitimus. Verta paminėti, kad dalis stebėtų mokesčių mokėtojų visiškai atsisako atsiskaitymų grynaisiais pinigais“, – kalbėjo L. Viešūnienė.

Nubaudė tik tuos, kurie patys „prisidavė“?

VMI duomenimis, iš viso nuo naujo draudimo atsiradimo pradžios buvo surašyti 52 administracinių nusižengimų protokolai, o baudų dydžiai priklausė nuo to, kiek buvo viršyta leidžiama atsiskaitymo grynaisiais pinigų suma, taip pat ir nuo to, ar asmuo yra verslininkas, ar fizinis asmuo. 

Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė abejoja dabar VMI išbandomo draudimo veiksmingumu.

„Mokesčių inspekcija gali pasigirti tik skaičiais, kiek buvo surašyta protokolų, kokios sankcijos buvo pritaikomos, tačiau taip ir negali galutinai pasakyti, ar iškelti tikslai pasiekė teigiamą rezultatą, t.y. ar sumažėjo šešėlinė veikla“, – kalbėjo D. Čibirienė.

Pašnekovė svarsto, kad galbūt didžioji dalis surašytų protokolų, apie kuriuos kalba VMI specialistai, buvo paskirti tiems asmenims, kurie patys kreipėsi į mokesčių inspekciją, savanoriškai pateikdami duomenis apie vykdytus atsiskaitymus grynaisiais pinigai.

„Manyčiau, kad asmenys pateikė VMI tuos duomenis su lūkesčiu, kad specialistai juos vertins, kaip sąžiningus mokesčių mokėtojus. Tačiau VMI galiausiai nusprendė, kad pirkėjo negalėjimas atsiskaityti per banką buvo nepakankamai tvirtas, todėl buvo paskirtos baudos“, – mano D. Čibirienė. 

Pašnekovės teigimu, negalima atmesti, kad dėl to pranešimų VMI apie atsiskaitymus, kurie viršija 5 tūkst. eurų, bus vis mažiau. 

„Galima mėginti bet kokiais būdais bandyti uždrausti atsiskaitymus grynaisiais pinigais transporto sektoriuje, tačiau automobiliai vis tiek dažniausiai bus parduodami atsiskaitant grynaisiais pinigais, nes neretai pirkėjai yra ne Lietuvos gyventojai, jie neturi galimybė atsiskaityti bankiniu pavedimu“, – kalbėjo ji. 

Sumą reikėtų didinti

D. Čibirienė atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje (ES) jau vyksta diskusijos apie tai, kad būtų užtikrinta galimybė žmonėms atsiskaityti grynaisiais pinigais net didžiosiose prekybos vietose.

„Šios diskusijos dėl siekio užtikrinti galimybę atsiskaityti grynaisiais pinigais pastebimos ne tik ES, bet ir Jungtinėje Karalystėje.

Pasaulyje vykstantys neramumai įrodo, kad elektroninių atsiskaitymų trikdžių gali tikrai pasitaikyti, todėl nėra įmanoma užtikrinti aplinkos, kurioje būtų vykdomi tik bankiniai pavedimai“, – sakė D. Čibirienė.

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė tikina, kad dabartinis įstatymas dėl atsiskaitymų ribojimo grynaisiais pinigais yra taisytinas, o nustatyta suma – 5 tūkst. eurų – galėtų būti didinama dar labiau.

„Įsivaizduokime situaciją: žmogus nori pirkti baldus, kurie kainuoja 6 tūkst. eurų, bet jis atėjo ir sumokėjo 100 eurų siekiantį avansą grynaisiais pinigais, vėliau likusi 5,9 tūkst. eurų dalis sumokama per banką ir čia jau yra fiksuojamas pažeidimas dėl 100 eurų avansinio mokėjimo. <...> Tad įstatyme galėtų būti nustatytas aiškus apibrėžimas, kaip turėtų būti sumokamas avansas paslaugos teikėjui.

Kartais žmonės, sumokėdami avansą, net nežino, kiek ta paslauga gali kainuoti. Pavyzdžiui, statybų ar remonto darbų atveju tiekėjas dažnai apibrėžia tik startinę sumą ir nurodo įkainius, kurie bus taikomi, jei užduotis nukrypusi nuo minimalios kainos. Tokiu atveju, vykdant dalinius mokėjimus už atliktus darbus, galutinė paslaugos kaina sužinoma tik pabaigoje“, – kalbėjo D. Čibirienė.

Pašnekovė taip pat pateikia ir dar vieną pavyzdį, kuriame, pasak D. Čibirienės, pademonstruojamas įstatymo nelogiškumas.

„Pavyzdžiui, jeigu asmuo turi kaimo parduotuvę, kur didžioji dalis atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais, tokios parduotuvės savininkas su savimi neabejotinai turės daug grynųjų. Jei toks asmuo ir toliau atsiskaitys už prekes ne bankiniu pavedimu, bet grynaisiais pinigais, jis bus pažeidėjas.

Susidaro situacija, kad jam geriau yra važiuoti į prekybos centrą ir nusipirkti perparduodamas prekes už grynuosius pinigus, nei pirkti prekes iš didmenininko su pristatymu“, – sakė pašnekovė.

Jos teigimu, dėl to ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais sukuria papildomus resursus naudojančius procesus.

„Vietoje to, kad būtų taikomas kurą tausojantis prekių paskirstymas, atsiranda važiavimai į grynųjų pinigų įnešimo taškus, arba pasirenkama atsisakyti centralizuoto prekių pristatymo ir prekės perkamos už grynuosius pinigus didesniuose prekybos centruose. Dėl grynųjų draudimo laimi didieji, o mažiukai ir vėl lieka „trečio brolio“ vietoje.

Taigi toks asmuo yra įvardijamas kaip šešėlis, nors jis uždirbo pinigus legaliai, nuo jų sumokėjo visus mokesčius ir tik dėl įvairiausių trikdžių atsiskaito grynaisiais pinigais, pirkdamas legalias prekes ir paslaugas. Taigi atsiranda iškreiptas mąstymas – jeigu grynieji pinigai pasirodo rinkoje, vadinasi, tai 100 proc. šešėlis, tačiau taip nėra“, – svarstė D. Čibirienė.

Šiuo metu ES aktyviai diskutuojama apie tai, kad valstybės narės privalėtų užtikrinti grynųjų pinigų eurais naudojimą atsiskaitymuose. Buhalterių ir auditorių atstovė neatmeta, kad, jei ES priims teisė aktus reikalaujančius užtikrinti atsiskaitymus grynais pinigais ES teritorijoje, tai Lietuvos draudimas atsiskaityti grynais pinigais privalės būti panaikintas.

Be to, D. Čibirienė sako, kad dabartinis draudimas panaikina bet kokią galimybę už paslaugas atsiskaityti gryniaisiais pinigais socialiai pažeidžiamiems gyventojams (senjorai ir pan.), kurie nesinaudoja bankiniais atsiskaitymais, nes jiems trūksta finansinio raštingumo.

Bauda iki 3 tūkst. eurų

Šiuo metu taikomos baudų sumos už šio įstatymo nesilaikymą skiriasi, o tai priklauso nuo to, kiek buvo viršyta leidžiama atsiskaitymo grynaisiais pinigais suma, taip pat ir nuo to, ar tai yra fizinis ar juridinis asmuo:

Leidžiamą sumą viršijus iki 2 500 eurų, fiziniams asmenims (FA) gresia bauda nuo 100 iki 500 eurų, juridiniams asmenims (JA) – nuo 200 iki 1000 eurų. 

Leidžiamą sumą viršijus nuo 2501 iki 25 000 eurų, FA gresia bauda nuo 200 iki 1000 Eur, JA – nuo 1000 iki 2000 eurų. 
Leidžiamą sumą viršijus daugiau nei 25 001 eurų, FA gresia bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, JA – nuo 2000 iki 3000 eurų. 
VMI atstovai primena, kad atsakingi pardavėjai turi iš anksto informuoti pirkėjus, kad atsiskaitymas turi būti atliekamas tik bankiniu pavedimu, jei suma viršija 5 tūkst. eurų. Tokiu atveju, pasak mokesčių inspekcijos atstovų, prikėjas galės tam pasiruošti iš anksto.

Tyrimas: už prekes ir paslaugas dažniau atsiskaito kortele
„Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 81 proc. Lietuvos gyventojų už prekes ir paslaugas atsiskaito banko kortele ir vos 15 proc. – grynaisiais pinigais.

Pasak tyrimo, moterys kiek dažniau atsiskaito kortele nei vyrai, o grynaisiais – daugiau žmonių virš 60 metų

Kortele dažniausiai atsiskaito Panevėžio apskrities gyventojai (88 proc. apklaustųjų), rečiausiai – Tauragės (71 proc. apklausos dalyvių).

60 proc. apklausos dalyvių nurodo kasdien piniginėje besinešiojantys iki 50 eurų grynaisiais. 17 proc. apklausos dalyvių paprastai turi ne daugiau kaip 10 eurų.

22 proc. žmonių teigė kartą per mėnesį negalintys atsiskaityti kortele, 10 proc. teigė su tokia situacija susiduriantys dažniau. Dažniausiai (52 proc.) kortele jie negalėjo atsiskaityti turguose, mugėse, festivaliuose bei grožio salonuose (22 proc.).

Tyrimą šių metų rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Tyrimo metu apklausta 1 tūkst. 18-74 metų amžiaus žmonių.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder