„Auksiniams šaukštams“ Seimas plačiau atvėrė duris

Parlamentaras Emanuelis Zingeris akcentavo, esą gynybos pramonė iš esmės garantuoja ir mūsų saugumą.

„Viso karo prieš Ukrainą esmė yra amunicijos trūkumas. Lietuvai tai yra proga sustiprėti. Lietuvai tai yra proga sekti Suomijos ir Izraelio pavyzdžiu. Tos šalys, kurios gamina karinę produkciją, yra saugesnės, tos šalys, kurios tai daro greitai, yra dar saugesnės.

Kitaip sakant, mes turime tūkstančių naujų darbo vietų klausimą, Lietuvos ekonomikos didžiulio augimo galimybę, todėl mes tikrai privalome būti už. Tuo labiau kad pasaulyje yra labai daug pavyzdžių, kai karinė pramonė karo akivaizdoje dirbo lengvesniu tempu. Atsiminkime, kaip tai vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai buvo užpultas Pearl Harboras. Amerika per porą metų pastatė milžinišką karinę pramonę, atsakydama A.Hitleriui. Kitaip sakant, mes einame teisingu keliu", - už pataisas agitavo E.Zingeris.

Tačiau rimtų abejonių iškėlė Seimo narys Artūras Skardžius.

„Aš atkreipsiu dėmesį, sutikdamas su tuo, kad gynybos srities lėšos, mokesčių mokėtojų pinigai, kurių šiandien išleidžiame 2 mlrd. per metus, išleisime galbūt ir 3 mlrd., ir 4 mlrd., kiekvienas centas turi būti panaudojamas efektyviai ir teisėtai.

Ką šis įstatymas reglamentuoja? Šis įstatymas reglamentuoja tai, kad atsisakoma viešųjų pirkimų ir pasinaudojama Europos Sąjungos suteikiama išimtimi, nors ES direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje būtų atliekami, vadovaujantis ES viešųjų pirkimų taisyklėmis. ES Komisijos požiūriu, ES viešųjų pirkimų taisyklės yra taikytinos gynybos srityje, o valstybės narės turi galimybę nuo jų nukrypti tik ES steigimo sutartyje numatytais išimties atvejais ir sąlygomis.

Gerbiamieji, neužsižaiskime ir nestumkime projektų tų, kurių galbūt ir nebūtina. Prisiminkime bokserių pirkimą. Tada reikėjo aiškintis Europos Komisijai ir Lietuva aiškinosi - su J.Oleko, V.J.Žuko parašu iškeliavo paaiškinimas, kodėl nebuvo vadovaujamasi viešųjų pirkimų procedūromis, numatytomis ES reglamentuose. Todėl aš manau, kad didėjant finansavimui, kuris, tikiuosi, pasieks 4 proc., labai svarbu užtikrinti teisėtą ir efektyvų mūsų pinigų panaudojimą gynybos srityje, nes kiekvienas pro šalį pravarytas koks nors „Nota bene" euras yra gynybos silpninimas, o ne stiprinimas, tai yra karo nusikaltimas karo sąlygomis", - pabrėžė A.Skardžius.

Tačiau jam kontrargumentavo parlamentaras Valdas Rakutis.

„Norėčiau paantrinti gerbiamam E.Zingeriui ir pasakyti, kad Lietuva, tarpukario Lietuva, Pirmoji Lietuvos Respublika, turėjo stiprią karo pramonę ir didelę dalį amunicijos bei kitų dalykų gamino Linkaičių fabrike. Panašiai toje pačioje vietoje, kur mes dabar galvojame statyti karo pramonės įmones.

„O reaguodamas į gerbiamo Artūro pasakymą - tai kodėl reikalingas pakeitimas viešųjų pirkimų srityje? Todėl, kad dabartinės procedūros labai pailgina laiką tokio proceso ir mes šiandieną neturime tokios prabangos laukti labai ilgai visų procedūrų, kad vystytume karo pramonę. Reikalas skatina skubėti. Štai dėl šitų priežasčių ir yra daromi šitie pakeitimai, o ne tikrai sudarant kažkokią šešėlio zoną", - kalbėjo V.Rakutis.

Už pataisas balsavo 91 Seimo narys, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 12 Tautos išrinktųjų.

PRIMINIMAS

Galbūt ne visi prisimena, koks gi tas skandalas, susijęs su „Nota bene", kurį paminėjo A.Skardžius. O jis kilo, kai priešpaskutinę 2016-ųjų vasaros dieną Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) paskelbė apie unikalų Lietuvos kariuomenės pirkimą iš šios įmonės.

„Pjaustymo lentelė už 180 eurų, kai identiška lentelė parduotuvėje tuo metu kainuoja 28 eurus. Duonriekis peilis už 142 eurus, kurio kaina parduotuvėje - 13 eurų. Kepsniams naudojama šakutė už 184 eurus, kiaurasamtis už 70 eurų, galąstuvas už 103 eurus, peilis mėsai kapoti už 250 eurų, sietelis už 161 eurą, skirtingų dydžių samteliai už 243 eurus ir 258 eurus - šiuos ir kitus įprastus virtuvės įrankius už neįprastą kainą Lietuvos kariuomenė įsigijo pirkdama atsargines detales ir agregatus savo lauko virtuvėms.

Minėtus virtuvės įrankius Lietuvos kariuomenė įsigijo maždaug aštuoniais kartais brangiau, nei tuo metu jos kainavo rinkoje. „Auksinius" virtuvės įrankius kariuomenė įsigijo iš UAB „Nota bene" - vienintelės bendrovės, pateikusios pasiūlymą šiam pirkimui.

Su šia bendrove Lietuvos kariuomenė 2014 m. pasirašė 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį (turėdama preliminariąją sutartį su konkrečiu tiekėju, perkančioji organizacija gali pirkti iš tiekėjo sutartyje numatytomis sąlygomis pagal poreikį, neskelbdama atskiro konkurso).

Remiantis ja, tais pačiais metais kariuomenė suformavo savo pirmąjį užsakymą už 173,8 tūkst. eurų - juo, kartu su kitomis prekėmis, ir nupirkti minėti įrankiai", - 2016-aisiais paskelbė VPT.

Paviešinus šią informaciją tuometiniam krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui net buvo surengta interpeliacija (tiesa, nesėkmingai). Juokingiausia, kad interpeliaciją organizavo konservatoriai, o „kaltinamąją kalbą" Seime sakė Rasa Juknevičienė, kurios vadovavimo Krašto apsaugos ministerijai laikais (nuo 2008 m. pabaigos iki 2012 m. pabaigos) „Nota bene" irgi laimėdavo konkursus gynybos sistemoje. Tiesa, mažesniais mastais.

„Nota bene" - laiko patikrinta kariuomenės tiekėja. Nuo 2006-ųjų ši bendrovė yra laimėjusi virš penkiasdešimt skirtingos apimties Lietuvos kariuomenės skelbtų viešųjų pirkimų už bendrą beveik 30 mln. eurų vertę", - skelbė VPT.