Eksponavo 14 veislių
Vienas parodos organizatorių Palangos balandininkų klubo vadovas Reinoldas Liaudanskas neslėpė, kad tokie atsiliepimai dar labiau skatina domėtis balandininkystės tradicijomis ir skleisti jas. Šioje parodoje pirmą kartą buvo eksponuojama 14-a lietuviškų veislių balandžių.
Iš viso buvo eksponuojami 47 sparnuočiai, tarp kurių – „Klaipėdos aukštaskraidis“, „Vilniaus naktinis“, „Lietuvos šarkelė“, „Sudūvos baltagalvis“, „Lietuvos žuvėdrėlė“, „Aukštaičių burbulis“, „Kauno baltajuostis vartiklis“, „Kauno drugelis“, „Lietuvos figūrinis“, „Lietuvos parodinis“, „Šiaulių baltasparnis“, „Dainavos spalvotagalvis“, „Vilniaus spalvotašonis“.
Patyrusių augintojų Gedimino Rapalio, Petro Fiodorovo, Rimanto Benetos, Jono Kaselio, Juozo Kleizos, Liudviko Rudaičio išpuoselėti paukščiai į kurortą buvo atvežti iš Klaipėdos, Šiaulių, Prienų, Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus rajono, bet buvo ir vietinių – Palangoje juos augina pats klubo įkūrėjas ir pirmininkas R. Liaudanskas, o Vydmantuose – Evaldas Okuličius.
Reinoldas balandžiais susidomėjo būdamas 17-os, kai dovanų gavo mažą balandinę ir pirmąją knygą apie balandžius, o Evaldas – dar vaikystėje, mat šiuos paukščius augino jo tėvas.
Tęsia dinastiją
„Pirmąkart jis mane mažą nusivedė į balandinę, parodė lizdelį ir du kiaušinukus – sako, va, balandė peri, kai jau išsiris paukščiukai, tu galėsi užmauti žiedą. Pamenu, laukiau laukiau – man atrodė, kad taip ilgai tos 18-a dienų – per tiek laiko išsirita – slenka...“ – pasakojo vydmantiškis, šiandien pats laikantis apie 300 dekoratyvinių balandžių, kurių nusiperka ir turguose. Vieno kainos įvairios – gali būti ir 10, ir net 400 eurų, tad, kiek pinigų išleidęs, esą nedrąsu net sakyti...
Anot pašnekovo, darbo su balandžiais – į valias: rytą visus apeina, palesina, pagirdo, vakare – tas pats. O dar balandinę reikia prižiūrėti, nuolat valyti, tvarkyti, vėdinti, išsiritusius paukščius sužieduoti... Be to, laiko turi užtekti dar ir savo augintiniais pasidžiaugti.
E. Okuličius tęsia balandininkų dinastiją – tokį pomėgį turėjo ne tik tėvas, bet ir senelis. Tik Evaldas su seneliu šioje žemėje nebuvo susitikę – kai gimė, Alfonsas Okuličius jau buvo išėjęs anapilin... Bet tėvas yra pasakojęs, kad, būdamas žvejas, senelis porą balandžių dėžutėje su savimi visada pasiimdavo ir valtimi plaukdamas į jūrą.
„Parplaukęs su žuvimi, tuos balandžius pirmuosius paleisdavo 15–20 kilometrų skristi namo į A. Mickevičiaus gatvę, kur tuomet šeima gyveno. Kad praneštų: aš jau – čia, grįžtu, ruoškit pietus ar vakarienę!“ – juokėsi E. Okuličius.
Tačiau jo paties sūnus ir dukra pomėgiu auginti balandžius taip ir nesusidomėjo, anot pašnekovo, jie savo gyvenimus gyvena, kitokie dalykai jiems rūpi.
„Ir vis dėlto vieną viltis dar yra – kas žino, gal senelio pavyzdys „užkrės“ mažiausią iš trijų mano anūkų 6-erių Mindaugą“, – svarstė Evaldas.
R. Liaudansko žodžiais, Lietuvos balandininkai šalį garsina ir tarptautinėje arenoje: 2015-aisiais Prancūzijos Meco mieste vykusioje 28-ojoje Europos naminių paukščių parodoje, kurioje augintinius pristatė 24-ios šalys, keturi lietuvių balandžiai tapo Europos čempionais. Tarp jų – telšiškio Eligijaus Nicio „Klaipėdos aukštaskraidis“, pakruojiškio Audriaus Grigaliūno „Aukštaičių burbulis“ ir kauniečio Gintaro Stulgaičio „Lietuvos šarkelė“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą