Baudos už KET pažeidimus pykdo: girtam už vairo tik bauda, o už svetimą galimybių pasą – baudžiamoji atsakomybė?

Spalio pabaigoje Lietuvos policija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas kraupus epizodas. Vilniuje, ties Valakampių tiltu, skriejęs automobilis nė nesumažino greičio prie šviesoforo, o pralėkęs per raudoną pėsčiųjų perėjoje tik per plauką nepražudė dviejų su augintiniais ėjusių žmonių.

Tuo metu policija pranešė, kad pažeidėjas nustatytas, o jam gresia „bauda nuo 170 iki 230 eurų ir privalomas teisių atėmimas nuo 3 iki 6 mėn.“.

Tokia gresianti bauda supykdė socialinio tinklo vartotojus.

Komunikacijos specialistas  Saugirdas Vaitulionis priminė, kad žmonėms, kurie į prekybos centrą patenka su svetimais galimybių pasais baudos gresia daug rimtesnės.

„Ta prasme – už ėjimą su svetimu galimybių pasu į prekybcentrį – baudžiakas ir gauna parų pasėdėt.

Čia – per milimetrą vos neužmuša žmonių – niu niu niu, 200 jevra ir porą mėnesių be teisių. Adekvatumas 5000“, – rašė S. Vaitulionis.

Apie situaciją keliuose su naujienų portalu tv3.lt bendravęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas doc. dr. Giedrius Garbinčius aiškino, kad baudos už KET pažeidimus yra viena priemonių, kuri greitai gali keisti eismo dalyvių įpročius.

Anot jo, baudos mūsų šalyje – pakankamai mažos: „Baudos ir ypatingai jų dydis yra prievartinė priemonė keisti vairuotojų įpročius kelyje. Ir kaip rodo praktika, didesnės baudos ir jų neišvengiamumas įprotį pažeidinėti kelių eismo taisykles pakeičia žymiai griečiau. <...> Kalbant apie Lietuvoje skiriamų baudų dydžius už kelių eismo taisyklių pažeidimus galima teigti, kad daugumoje jie yra pakankamai nuosaikūs.“

Jis pastebėjo, kad viena didžiausių problemų Lietuvos keliuose – neblaivių vairuotojų sėdimas už vairo. Prodekanas tikino, kad norint spręsti šią problemą baudų didinimas gali būti viena iš priemonių.

„Kalbant apie eismo įvykių kilimo priežastingumą viena iš dažniausių priežasčių yra neblaivūs eismo dalyviai.

Štai 2020 m. neblaivūs eismo dalyviai sukėlė 312 įskaitinius eismo įvykius, kurių metu buvo sužeista 360 žmonių ir 25 eismo dalyviai žuvo.

Dėl neblaivių transporto priemonių vairuotojų 2020 m. kilo 214 eismo įvykių, kuriuose žuvo 19 eismo dalyvių ir 259 eismo dalyviai buvo sužeisti.

Šie skaičiai pastaraisiais 4 metais praktiškai nesikeičia.

<...> Įvertinant tai, kad eismo įvykių, kurių kaltininkas yra neblaivus transporto priemonės vairuotojas nemažėja kaip viena priemonių, galinčių mažinti tokių eismo įvykių skaičių, būtų baudų didinimas. Tai būtų paprasčiausia ir greičiausiai suveikianti priemonė.

Tačiau jos efektyvumas bėgant laikui pradeda mažėti ir vėl reikia galvoti apie naujų priemonių taikymą“, – kalbėjo G. Garbinčius.

Visgi, akademikas taip pat tikino, kad nors baudos už tam tikrus nusižengimus ir galėtų būti geresnės, reikėtų imtis ir kitų priemonių, kad avaringumas ir prarastų gyvybių kiekis keliuose mažėtų:

„Vien tik baudų didinimas ir kitų griežtų sankcijų taikymas eismo dalyviams tik laikinai gali padėti pagerinti situaciją keliuose, o užsibrėžto tikslo pasiekti nepadės.

Panaši situacija susiklostė, kai vairuotojams, kurie vairuoja transporto priemonę neblaivūs (girtumas virš 1,5 promilės) buvo pradėta taikyti baudžiamoji atsakomybė, tikintis kad tai sustabdys girtų vairuotojų skaičių keliuose.

Kasmet keliuose sulaikoma iki 10000 vairuotojų, kurie viršija 0,4 promilės ribą ir beveik pusė jų viršija 1,5 promilės ribą, už ką būna patraukti baudžiamajai atsakomybei.

Taigi ir tokia griežta sankcija kaip baudžiamoji atsakomybė nesustabdo vairuotojų nuo kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Vadinasi reikia ieškoti ir kitų papildomų inovatyvių priemonių siekiant išvengti pavojingų kelių eismo taisyklių pažeidimų.“

Situacija keliuose gerėja

Su naujienų portalu tv3.lt bendravęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis tikino, kad žmogaus negali apsaugoti niekas, jei jis to pats nenori, o policija pažeidimų netoleruoja.

„Akcentuojame, kad policija netoleravo ir netoleruos daromų pažeidimų, turinčių įtakos eismo saugumui ir avaringumui šalies keliuose, ir asmenys už netinkamą elgesį kelyje atsakomybės neišvengs“, – pasakojo jis.

Pasak jo, nors keliuose kasmet žūsta šimtai žmonių, eismo kultūros situacija Lietuvoje gerėja: „Pamažu, tačiau eismo dalyvių kultūra gerėja.

Tai rodo ir mūsų šalies avaringumo statistika. Pvz., 2020 metais Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 176 žmonės, t. y. 997 (arba 85 proc.) mažiau nei 1991-aisiais.

Palyginti tų pačių metų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės skaičių, – 3 250, arba 54 proc., mažiau.

Tai pasiekta visos visuomenės pastangomis: atskirų institucijų darbas, teisinis reglamentavimas, kelių infrastruktūros gerinimas, žiniasklaidos dėmesys eismo saugumui, kiekvieno asmens tinkamas požiūris į eismo saugumą.“

Per metus – keli tūkstančiai eismo įvykių

Lietuvos kelių policijos tarnybos pateiktoje eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės suvestinėje matyti, kad 2020 m. situacija šalies keliuose, lyginant su 2019 ir 2018 m. nors ir nelabai ženkliai, tačiau pagerėjo.

2018 m. iš viso Lietuvoje buvo fiksuoti 2925 eismo įvykiai. Jų metu žuvo 173 žmonės, o sužeista – 3390. Tuo tarpu 2019-aisiais skaičiai buvo kiek didesni. Per 3188 eismo įvykius žuvo 186 žmonės, o sužeistų buvo 3769. 

2020 m. eismo įvykių fiksuota maždaug 300 mažiau nei 2019 m. Jų buvo 2817. Žuvo 176 asmenys, o sužeistų skaičius sumažėjo iki 3193. Verta paminėti, kad tokiam pokyčiui įtakos galėjo turėti ir pasaulinė koronaviruso pandemija, kurios metu gyvenimas daugelyje šalių, o tarp jų ir Lietuvoje, buvo sustojęs. Paskelbtas karantinas privertė žmones daugiau laiko praleisti namuose.

Biudžetą papildo kelios dešimtys milijonų

Kasmet už administracinius nusižengimus, tarp kurių ir KET pažeidimai, skirtos baudos valstybės biudžetą papildo keliasdešimčia milijonų eurų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento direktorės Irinos Gavrilovos pateiktais duomenimis, vien 2020 m. pažeidėjai valstybės biudžetą papildė 31,6 mln. eurų.

Tiesa, pastebima, kad per praėjusius metus baudų buvo paskirta už maždaug 50 mln. eurų. Tai reiškia, kad beveik 20 mln. eurų valstybės biudžeto dar nepasiekė.

Vien šiemet, iki lapkričio 2 d. paskirta baudų suma – apie 44,9 mln. eurų, o iš jų jau sumokėta beveik 24,4 mln. eurų.

„Šiuo metu didžiausia apskaitoma ir neapmokėta bauda šiuo metu yra 23 168 eurai, o apskritai per visą laiką pačią didžiausia apmokėta bauda siekė 119 119 eurų“, – sakė I. Gavrilova.