Buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Jonas Furmanavičius vėl bus teisiamas dėl prekybos poveikiu

Apie tai trečiadienį pranešė portalas Delfi.

Generalinė prokuratūra Eltą informavo, kad G. J. Furmanavičius įtariamas prekyba poveikiu.

„Informuojame, jog Jūsų minimas asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 226 str. 2 d. (prekyba poveikiu)“, – rašoma prokuratūros atsakyme Eltai.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad, tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tai jau antra byla, kurioje G. J. Furmanavičius sulaukė kaltinimų dėl prekybos poveikiu.

2021 m. lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti nuosprendį G. J. Furmanavičiui dėl prekybos poveikiu, jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymą atidedant dvejiems metams.

Šioje byloje taip pat kaltu dėl prekybos poveikiu byloje buvo pripažintas teisininkas S. Ž., jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Abu nuteistieji buvo įpareigoti neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei be leidimo ir sumokėti po 750 eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Šios bylos duomenimis, pasinaudodamas savo pažintimi su G. J. Furmanavičiumi, S. Ž. savo ir jo naudai netiesiogiai reikalavo 100 tūkst. eurų kyšio iš dabar jau neegzstuojančios Vilniaus savivaldybės įmonės „Start Vilnius“ atstovų. 

Bylos duomenimis, S. Ž. mainais už kyšį žadėjo paveikti G. J. Furmanavičių, o per jį – ir kitus Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) tarnautojus, kad šie neteisėtai veiktų vykdydami savo įgaliojimus ir leistų Vilniuje, Subačiaus gatvėje suformuoti žemės sklypą, valstybės žemę prijungiant prie įmonės sklypo.

Buvęs vidaus reikalų ministras G. J. Furmanavičius taip pat dirbo NŽT vadovės Daivos Gineikaitės patarėju, pastaroji iš pareigų pasitraukė paaiškėjus, kad vairavo neblaivi ir bandė tai nuslėpti.

G. J. Furmanavičius vidaus reikalų ministro pareigas ėjo Algirdo Mykolo Brazausko Vyriausybėje 2004-2006 m.

ELTA primena, kad Generalinė prokuratūra antradienį pranešė nagrinėti Kauno apygardos teismui perdavusi buvusių prokurorų Nerijaus Marcinkevičiaus ir Donato Puzino bylą dėl galimos korupcijos einant tarnybines pareigas.

Byloje dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ir piktnaudžiavimo be buvusių prokurorų iš viso kaltinami septyni asmenys.

Kaltinimai pareikšti buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyriausiajam tyrėjui Nerijui Valatkai, praktikuojantiems advokatams Šarūnui Mickevičiui ir Ruslanui Mazurovui ir dar dviem privatiems asmenims, kurie buvo suinteresuoti įvairiais ikiteisminiais tyrimais, pranešė Generalinė prokuratūra.

Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai. Atliekant tyrimą buvo bendradarbiaujama su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad minimi prokurorai bei FNTT pareigūnas, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su minimu advokatu Š. Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys.

Kaltinimai pateikti dėl nuo 2018 m. vasaros iki 2020 m. pavasario padarytų įvairių korupcinių nusikaltimų, kurių sumos siekė iki 50 000 eurų. 

Aiškinantis tyrimo aplinkybes buvo atlikta apie 250 proceso dalyvių apklausų, beveik 200 apžiūrų, atlikti kiti tyrimo veiksmai. Baudžiamąją bylą sudaro 92 tomai dokumentų.

Kai yra sakęs tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, korupciniai nusikalstami veiksmai galėjo būti atliekami Ūkio banko turto iššvaistymo bei Kreditų unijos bylose.