„Cancel kultūra“ veikia tik nepaklusniuosius

Tokia patirtimi neseniai pasidalinta picerijos socialiniame tinkle. Jame paskelbta, kad „Gustuko picerijos" vadovai planavo renginį Šiauliuose ir jam ketino išsinuomoti Šiaulių arenos konferencijų salę: „ Sutarėme kainą, laiką, formatą. 

Viskas abejoms pusėms tiko, bet nusiuntus mūsų įmonės rekvizitus gavome atsakymą: dėkojame, kad kreipėtės. 

Pagal Jūsų pateiktą informaciją nematome galimybės bendradarbiauti. Atsiprašome, negalėsime suteikti patalpų Jūsų renginiui."

„Viena vertus, kaip ir nieko negali kaltinti. Arena koncesininko rankose, todėl jis ir priima sprendimus, bet ar tikrai taip? 

Turbūt girdėjote, kad naujasis arenos šeimininkas savivaldybės prašo nei daug nei mažai, 800 000 eurų arenos kapitaliniam remontui. Tas pats koncesininkas atsisako pajamų (mūsų atveju), o tiesiog jų paprašo iš mūsų miesto savivaldos (iš mūsų visų sumokėtų mokesčių).

Šiauliai yra mūsų gimtasis miestas. Mes čia auginame savo vaikus, kuriame verslą, mokame mokesčius, bet, regis, nebeturime teisės į infrastruktūrą, kuri ir buvo pastatyta iš visų mūsų sumokėtų mokesčių.

Futbolo remti nebegalime, arenos nuomotis nebeleidžia, „džiaugiamės", kad mokesčius mokėti dar leidžia", - rašoma picerijos anketoje. 

Primename, kad neseniai „Gustuko picerijos" vadovas Mantas Zemeckas buvo priverstas palikti futbolo akademijos „Šiauliai" dalininkų gretas. Iki tol miesto futbolui skirta parama buvo paaukota jaunai merginai, renkančiai pinigus kojos protezui.

Po šiuo „Gustuko picerijos" įrašu atsirado nemažai palaikančių komentarų. O taip pat ir panašioje situacijoje atsidūrusių žmonių. 

„Pripraskit, Lietuvos šeimų sąjūdis savo vardu net palapinių ar scenos mitingams negaudavo. Ateidavo atsakymas, kad nesutampa požiūriai ir vertybinė politika, todėl bendradarbiauti negalėsime", - rašė Raimondas Grinevičius. 

Jis pridūrė, kad tokioje situacijoje nepadėdavo ir vartotojų teisių gynėjai. Kai Lietuvos šeimų sąjūdis pasirinko renginiui privačią sodybą Kauno rajone, šios savininkai taip pat sulaukė didžiulės kritikos ir netgi puolimo. Internautai, nepatenkinti, kad renginiui nebuvo uždarytos durys, skambino ir grasino savininkams, organizuotai rašė neigiamus melagingus komentarus ir vertinimus apie šią vietą.

Šiaulių arenos atstovai situacijos „Vakaro žinioms" nei telefonu, nei elektroniniu paštu nepakomentavo.

- Kokį renginį norėjote organizuoti Šiaulių arenoje? - „Vakaro žinios" paklausė „Gustuko picerijos" vadovo Manto Zemecko.

- Tai buvo renginys vietos žmonėms, verslininkams, skirtas diskusijai apie esamą ekonominę situaciją, perspektyvas. Tai turėjo būti bendruomeniškas renginys, skirtas žmonėms susiburti. Taip pat kvietėme ir politines jėgas.

Ne pirmą kartą kreipėmės į areną. Ją nuomavome ir pandemijos metu, bet tuo metu buvo kitas arenos valdytojas. 

Šį kartą viską taip pat sutarėme, buvo pasakyta, kad visą savaitę erdvė bus laisva. Keista, nes nutikus šiai situacijai, vos ne vos radome laisvą vietą Šiaulių kultūros centre. Ten visos dienos užsakytos.

Arenai skambinau du kartus, abu kartus buvo atmestas ragelis. Supratome, kad įmonė taip rodo požiūrį į mus. Bet mūsų tokie dalykai jau nebestebina. 

Stebina tik tai, kad Šiaulių arena yra visų miestiečių erdvė. Buvome sutarę mokestį, kuris būtų atėjęs į miesto biudžetą. Labai keista, kai taip vyksta, o tuo pačiu metu girdime, kad arena iš savivaldybės baigia išsireikalauti 800 000 eurų kapitaliniam remontui.

Mes, šiauliečiai, norime išsinuomoti, susimokėti, neprašome „už ačiū", bet su mumis taip pasielgiama. Žinoma, kad nėra malonu.

Panaši situacija buvo, kai pandemijos metu norėjome išsinuomoti erdvę renginiui Klaipėdoje. Paaiškėjo, kad savininkas ten buvo susijęs su liberaliomis jėgomis ir mūsų rezervacija taip pat buvo atšaukta. Tuomet suradome kitą salę. 

Renginyje savo kalbą pradėjau, sakydamas, kad situacija Klaipėdoje liūdina ir kad esu tikras, jog Šiauliuose taip niekada nebūtų. Bet kai dabar tai pasikartojo savo mieste...

Todėl paviešinome, kad žmonės matytų, kokios keistos smulkmenos daromos. II pasaulinio karo metais iki žydų naikinimo irgi buvo nueita pradėjus nuo smulkmenų: negalima šaligatviu vaikščioti, į parduotuvę užeiti ir pan. Mes esame prieš tokius sprendimus, nes žinome, kur tai gali nuvesti.

-Renginio „Šiaulių naktys" metu ant scenos atlikėja rėžė žeminantį juokelį, skirtą „Gustuko picerijai".

- Po to kreipiausi į savivaldybę, bet tebuvo atsakyta, kad tai - privatus renginys. Bet privačiam renginiui suteikiamas Šaulių vardas. 

Tai savivaldybę įpareigoja prižiūrėti šį renginį gal net kruopščiau nei kitus. Kiek žinau, tos grupės pasirodymo metu skambėjo daug negražių žodžių ne tik mums. 

Ar mums, Šiauliams, reikia tokių pasirodymų? Mes mokame mokesčius. Tai reiškia, kad kažkiek prisidedame prie tos grupės apmokėjimo, o jie viešai mus žemina.

- Taip pat buvote pašalinti iš miesto futbolo rėmėjų?

- Tai ilga istorija ir tai buvo mūsų mero iniciatyva. Buvome visiškai eliminuoti, kai pradėjome rašyti savo nuomonę apie Ukrainą. 

Buvo pasakyta, kad peržengėme ribas ir negalime apie tai viešai kalbėti. Nors mūsų meras visada sakydavo, kad kiekvienas Šiauliuose gali turėti savo nuomonę. Jo įsikišimas mums buvo labai nemalonus.

- Dalis „cancel kultūros" atakų vis dar yra todėl, kad atsisakėte pandemijos metu reikalauti Galimybių paso?

- Taip, tad įsivaizduokite, kaip mes užgavome kažkieno principus.

- „Cancel kultūra" veikia tik prieš tuos, kurie valdžiai nelojalūs?

- Kai valdžią sutapatini su valstybe, prasideda tokie dalykai. Bet Konstitucija mums suteikia teisę kritikuoti valdžią. Mes juos išrenkame ir esame jų darbdaviai. 

Nepamirškime to. Dabar viskas apversta aukštyn kojomis. Kai pamatai, kaip su žmonėms elgiasi valstybės tarnautojai, nežinai, juoktis, ar verkti.

Mūsų valstybėje yra žmonių, kurie kaip katės su devyniais gyvenimais vis geba išsisukti, net kai prisikalba, ko nereikia. Olegas Šurajevas net Seime atėjęs tyčiojosi iš politikų, jam vis tiek visur žalia šviesa.

Aš visada sakau - norėčiau vienodų sąlygų. Mums nereikia išskirtinių. Pandemijos metu mes taip pat nekišome savo nuomonės, nesakėme, kad kažkas nesiskiepytų. 

Mes nenorime būti viršesni, norime būti lygūs. Kas nori, tegul skiepijasi. Nenorime išsišokti, norime elementarios pagarbos.

Interviu su Šiaulių miesto meru Artūru Visocku:

- Kaip vertinate situaciją, kad Šiaulių arena atsisakė suteikti patalpas kavinės „Gustuko picerija" renginiui?

- Niekaip nevertinu. Tai yra privatūs reikalai ir savivaldybė čia nelabai galėtų ir turėtų kištis.

- Kaip manote, tai gali būti „cancel kultūros" apraiška?

- Ne, nemanau. Tiesiog yra kokie nors sutapimai, kurie ištraktuoti plačiau, nei realybė. Aš taip įsivaizduoju šią situaciją.

- Jūsų iniciatyva „Gustuko picerijos" vadovas buvo išprašytas iš futbolo akademijos dalininkų. Kodėl kilo tokia iniciatyva?

- Galbūt mano, galbūt ne mano. Tiesiog toks sprendimas ir viskas. Reikėtų matyti platesnį vaizdą. Savivaldybė išeina iš dalininkų krepšinio klube. Nereikia suvedinėti su kažkokiomis teorijomis. Jokio ryšio tarp to nėra.

- Kodėl toks sprendimas buvo priimtas?

- Reikėtų grįžti į tą sprendimą, pasiskaityti medžiagą ir būtų aišku. Aš jau net ir pamiršęs. Kažkokia mintis buvo ir ji buvo juridiškai pagrįsta.

- Sakote, kad tai nesusiję su „cancel kultūra"?

- Jūs gal juokaujate? „Gustuko picerija" labiau išryškėjo skiepų metu. Aš buvau vienas iš merų, kuris sakė, kad negalima visiškai murkdyti žmonių. 

Šito darbo nepadirbčiau, jeigu pradėčiau vadovautis simpatijomis ar antipatijomis. Visi, kurie nori kažką kurti Šiauliuose, tikrai yra kviečiami. Manau, čia per daug išpūsta ir prigalvota.