COVID-19 pandemija valdžiai apsimoka (1)

Dalis visuomenės niekaip nesupranta Lietuvos valdžios sprendimų dėl karantino sąlygų. Atrodo, kad valdžiai nesvarbu, kiek žmonių Lietuvoje jau liko be darbo, kiek verslų užsidarė ir kad valstybės skola - didžiausia istorijoje. Šio mėnesio pabaigoje Lietuva derėsis su Europos Komisija, prašydama 2,225 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimui. Gal griežta valdžios ranka tam ir skirta, kad derybose būtų galima pasiskųsti, kaip pas mus viskas blogai?

Gal griežta valdžios ranka tam ir skirta, kad derybose būtų galima pasiskųsti, kaip pas mus viskas blogai?

Vyriausybė šiuo metu rengia 2,225 mlrd. eurų vertės nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės plano projektą. Iki mėnesio pabaigos nacionalinis planas turi būti oficialiai pateiktas Europos Komisijai. Preliminariai, Lietuva turėtų gauti prašomą sumą. Tokius savo nacionalinius planus rengia ne tik Lietuva, bet ir kitos ES šalys.

Dar liepos mėnesį Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo metu susitarta dėl 1,074 mlrd. eurų apimties 2021-2027 m. ES daugiametės finansinės programos (DFP) ir 750 mlrd. eurų dydžio Ekonomikos gaivinimo priemonės („Next Generation EU") visai Bendrijai.

„Next Generation EU" yra 750 mlrd. eurų dydžio priemonė, kur 390 mlrd. eurų sudarys dotacijos, o 360 mlrd. eurų - paskolos.

Archyvų nuotr.

Kaip „Vakaro žinias" informavo Finansų ministerija, didžioji dalis „Next Generation EU" lėšų yra numatyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei (RRF) (672,5 mlrd. eurų, iš jų 360 mlrd. eurų paskolų ir 312,5 mlrd. eurų dotacijų).

Lietuvai RRF rėmuose numatoma 2,225 mlrd. eurų dotacijų. „RRF dotacijos bus dalimis išmokamos (2021-2026 m. laikotarpiu) po sėkmingo struktūrinių reformų ir investicijų įgyvendinimo, kurių vertinimus reguliariai atliks Europos Komisija.

Prireikus, valstybė narė papildomai gali kreiptis dėl RRF paskolos - Lietuva, esant reikalui, galėtų iš šio instrumento pasiskolinti apie 3 mlrd. eurų", - nurodo ministerija.

Ir priduria, kad „Next Generation EU" bus finansuojama iš Europos Komisijos ES vardu finansų rinkose pasiskolintų lėšų: „EK pasiskolintos lėšos turės būti grąžintos iki 2058 m. Tai bus daroma per bendrą ES biudžetą.

Siekiant apriboti valstybių narių finansinę naštą grąžinant priemonės finansavimui finansų rinkose ES vardu pasiskolintas lėšas, planuojama įvesti naujus ES nuosavus išteklius."

Archyvų nuotr.

Lietuvos įmoka į ES biudžetą 2021-2027 m. sudarys apie 607 mln. eurų per metus. Lyginant su 2014-2020 m. laikotarpiu, Lietuvos įmoka didės 25 proc., iš esmės dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad Lietuva už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą atgaus beveik 4 eurus paramos, t.y. iš viso apie 15,8 mlrd. eurų.

Beje, tai jau ne pirmi ES pinigai, skiriami Lietuvai dėl pandemijos. Pernai pagal pirminį biudžetą buvo planuotas 2,8 mlrd. eurų skolinimasis, bet dėl pandemijos planas buvo padidintas 5,1 mlrd. eurų, t.y. iki 7,9 mlrd. eurų - tiek iš viso praėjusiais metais Vyriausybė ir pasiskolino, o valstybės skola šoko į istorines aukštumas. Be to, 2020 m. valstybės biudžetas nesurinko apie 0,9 mlrd. eurų pajamų.

- Skelbiama, kad Lietuva dėl COVID-19 pandemijos praėjusiais metais visoje ES nukentėjo kone mažiausiai, tačiau valstybės skola padidėjo iki tokio lygio, kokio nesame matę. Nereikėtų sunerimti? - „Vakaro žinios" paklausė ekonomisto, profesoriaus Povilo GYLIO.

Archyvų nuotr.

- Nėra kuo džiaugtis. Valstybės skola yra viešųjų finansų problema. O apie viešuosius finansus žmonės turėtų žinoti. Ne tik apie skolos dydį, bet ir apie tai, kiek surenkama biudžeto kiekvieną mėnesį, palyginus su tuo, koks buvo planas. Nes tiek, kiek nesurenkama, reikės skolintis.

Bet Lietuvos žmonėms apie tai nepasakojama. Viskas vyksta patamsyje.

O paprastai kalbant, dabartinė skola yra tokia, kad kiekvienas esame skolingas po 8 tūkst. eurų, nes valstybės skola šiuo metu artėja prie 26 mlrd. eurų.

Deja, už tai atsakingi ministrai, kaip, pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, tokiomis temomis nekalba. Nesu girdėjęs jos nė vieno rimto pasisakymo ekonomikos klausimais.

- Valdžia vis dar delsia leisti dirbti daliai verslo. Neseniai sužinojome, kad net sergančiųjų statistika nuo realios situacijos gali skirtis kelis kartus. Ar gali būti, kad viskas dėl to, nes laukiama derybų su EK ir reikės Europai parodyti, jog mums labai reikia pagalbos?

- Bet tai yra antipolitika - viešojo blogio kūrimas. Žlugdoma sava visuomenė, norint parodyti ES, kad mes jau visiškai žlugę ir mums reikia pinigų.

Protingas žmogus pagalvos: ar tai yra kaina, kurią verta mokėti?

Tai ar turi ekonominio mąstymo pagrindus mūsų dvaras, vadinamas politiniu elitu? Gal geriau ne smukdyti savo ekonomiką, kad gautume daugiau iš ES, o gauti mažiau, bet išlikti gyviems tiek socialiai, tiek ekonomiškai.

Šiandien mes gyvename sisteminėje krizėje, nors apie tai Lietuvoje nekalbama. Bet krizė apėmė visas sritis: ne tik sveikatos apsaugą, bet ir švietimą, verslą, emocinę žmonių būseną.

- Gal viršų ima asmeniniai interesai, siekis, kad kažkam iš tų milijardų kažkiek nubyrėtų?

- Labai tikėtina. Mes gyvename tokiomis sąlygomis, kai asmeniniai interesai iškelti aukščiau viešųjų. Tam ir reikalingas viešumas - kad tai, ką sakote, nevirstų tikrove.

Netikiu, kad dabartinė valdžia gali sąžiningai tvarkyti nacionalinius išteklius. Per daug aš juos gerai pažįstu.

Neseniai matėme signalą - šventojo Roko pasirodymą. Jo pasirodymas visada yra indikatorius. Jis sako: „Yra pinigų. Kad tik žmonėms neatitektų."

Mums nuolat kalbama apie pinigus, bet didžiausias visuomenės turtas yra žmogus.

Ką mes dabar su juo darome? Sunaikinus verslą, kad jis atsistatytų, reikia daug metų. Kas tai daro? Dešinieji, proverslinės politinės jėgos, kurių atėjimo į valdžią verslas taip laukė.

- Pernai vietoj suplanuotų 2,8 mlrd. eurų, pasiskolinta 7,9 mlrd. eurų. Šiemet planuoti 2,225 mlrd. gali virsti 5 mlrd. eurų. Kas tuos pinigus grąžins?

- Niekas kitas, tik mes visi. Reikės grąžinti ne tik skolą, bet ir palūkanas. Vadinasi, mes neturėsime pinigų švietimui, policijai, savivaldai, nes turime didelę skolą. Paprastas žmogus tą pajus negaudamas kokybiškų viešųjų paslaugų. Kitas būdas - didinti mokesčius. Bet jeigu ekonomika - nuosmukyje, tai yra antiekonomiška. Lieka tik skolintis. Dar galima sumažinti išlaidas. Pavyzdžiui, viešojo sektoriaus. Bet tai neliečiama šventa karvė.

- Valdžiai daug patogiau tyliai skolintis, nei didinti mokesčius.

- Nes mokesčių didinimas sukelia visuomenės nepasitenkinimą. Mokesčių kėlimas krizės metu tik pagilina krizę. Tai genialiai įrodė Andrius Kubilius 2009 m. O iš pasiskolintų pinigų gali būti įgyvendintos ekonomikos skatinimo injekcijos, kai valstybė užsako paslaugas iš verslo.

- Atrodytų, iš tų pernai pasiskolintų pinigų turėjo būti pakankamai injekcijų verslui, bet Lietuvoje, priešingai, - verslas paliktas dusti?

- Tai ir yra didžioji paslaptis - kur ta Sachara, į kurios smėlį Lietuvoje pinigai susigeria? Nes, kaip ir minėjau, viešieji finansai turi būti vieši.

Manau, iš dalies ši diskusija gesinama sąmoningai, kad viskas vyktų „po kilimu".

Juk 8 mlrd. eurų yra dideli pinigai Lietuvai. Kur jie? Kam jie buvo išleisti? O kur išleisime naujai šiemet planuojamus pasiskolinti pinigus? Tai dalykai, kuriuos žmonės turi žinoti. Nes jie kažkur tyliai tuos pinigus leidžia.

Archyvų nuotr.

Ir vėl viskas dėl europinių pinigų ? Tegul žlunga smulkieji ir kiti ? " Blogai " Lietuvoje yra " gerai " pinigų prašymui ? Seniai galvoju , ši PIŠ vyriausybė yra pati blogiausia per 31 metus ! Fui....
Oho ho ho , 2021-04-13 20:49
Sidebar placeholder