Demografinė žiema su optimizmo kauke: Lietuva nyksta, bet ataskaitose – pažanga

Gimstamumo rodikliai pasiekė žemumas, kurios nebeužtikrina net bazinės kartų kaitos.

Šeimos politikos komisija, kuriai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras, apjungia daugybę institucijų – nuo šešių ministerijų iki savivaldybių asociacijos. Nors ataskaitoje identifikuotos net 127 priemonės šeimoms stiprinti, realūs rezultatai rodo, kad valstybės pastangos atsitrenkia į ekonominio nestabilumo ir demografinės žiemos sieną.

Lietuva traukiasi sparčiausiai visoje Europoje

Ryškiausias ataskaitos akcentas – drastiškai smukęs suminis gimstamumo rodiklis.

2024 m. rodiklis: 1,11 vaiko vienai moteriai.

2020 m. rodiklis: 1,41 vaiko.

Norint užtikrinti natūralią gyventojų kaitą, šis rodiklis privalo būti ne žemesnis nei 2,1.

Tai reiškia, kad Lietuva ne tik neauga, bet ir traukiasi sparčiausiai visoje Europoje. Nors visuomenės požiūris į idealų vaikų skaičių šeimoje išlieka stabilus (dauguma norėtų dviejų), realybė diktuoja kitas sąlygas.

Regionų agonija ir didmiesčių atsargumas

Ataskaitos rengėjai pastebi, kad gimstamumas mažėjo visoje šalyje, tačiau priežastys skiriasi:

Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda): Jaunos šeimos vaikų susilaukimą atideda dėl milžiniškų būsto kainų, prasto įperkamumo ir noro įsitvirtinti darbo rinkoje.

Periferija (Marijampolė, Utena, Šiauliai): Čia situaciją blogina masinis jaunų, reprodukcinio amžiaus moterų išvykimas į didmiesčius arba užsienį.

Skurdas šešėlyje

Nepaisant deklaruojamų 127 priemonių, skurdas išlieka kasdienybe daugybei šeimų. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. siekė 16,9 proc. ir, lyginant su 2021 m., netgi paaugo.

Tai rodo, kad finansinės paskatos, sudarančios 31 proc. visų priemonių, negeba kompensuoti sparčiai augančių gyvenimo kaštų.

„Lietuvos gyventojų populiacija yra viena sparčiausiai senstančių Europoje“, – pripažįstama dokumente, kuriame šalia demografinės krizės minimas ir aukštas darbingo amžiaus vyrų mirtingumas bei augantis skyrybų skaičius.

Kas sudaro šeimos politikos „krepšelį“?

Vyriausybė pabrėžia, kad šeimoms svarbios ne tik tiesioginės išmokos, bet ir paslaugų tinklas:

52 proc. priemonių sudaro paslaugos: vaikų darželiai, švietimo pagalba, muziejų ir bibliotekų prieinamumas, ankstyvoji reabilitacija.

31 proc. priemonių yra finansinės: vaiko pinigai, mokesčių lengvatos (NPD), kainų kompensacijos.

Nors ministerijų atstovai ataskaitoje negaili liaupsių Vyriausybės programai, realūs populiacijos rodikliai rodo, kad orios darbo sąlygos ir „įtrauki darbo rinka“ kol kas lieka labiau popieriniais prioritetais nei realiu postūmiu šeimoms jaustis saugiai planuojant ateitį.

Pasiekė kritinį tašką

Lietuvos demografinė situacija šiuo metu pasiekė kritinį tašką, kurį ekspertai įvardija kaip „demografinę žiemą“. Tai sudėtingas procesas, kuriame persipina ne tik mažas gimstamumas, bet ir visuomenės senėjimas bei specifiniai emigracijos/imigracijos iššūkiai.

Štai susisteminta, patikima informacija apie pagrindines problemas:

Gimstamumo krizė: žemiau išlikimo ribos

Lietuvoje fiksuojamas vienas žemiausių gimstamumo rodiklių modernioje istorijoje.

Suminis gimstamumo rodiklis: 2024–2025 m. duomenimis, jis nukrito iki maždaug 1,1–1,2. Norint, kad populiacija natūraliai atsinaujintų (kartų kaita), šis rodiklis turi būti 2,1.

Vėlyva tėvystė: Vidutinis moterų amžius gimdant pirmąjį vaiką perkopė 30 metų. Tai lemia augantys gyvenimo kaštai, būsto neįperkamumas didmiesčiuose ir prioritetas karjerai bei finansiniam stabilumui.

Sparčiausias visuomenės senėjimas ES

Lietuva yra viena greičiausiai senstančių valstybių visoje Europos Sąjungoje.

 Mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius turi išlaikyti vis didesnį pensinio amžiaus žmonių kiekį. Tai kelia tiesioginę grėsmę pensijų sistemos tvarumui ir sveikatos apsaugos prieinamumui.

Regionuose trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, bet ir bazinės darbo jėgos, o tai lėtina ekonomikos augimą.

Demografinės problemos pasiskirsčiusios netolygiai. Vilnius yra vienintelis miestas, kuriame gyventojų skaičius auga dėl vidinės migracijos ir užsienio specialistų.

Mažesnės apskritys (Utenos, Marijampolės, Šiaulių) susiduria su dvigubu smūgiu: jaunimas išvyksta, o likę gyventojai sparčiai sensta. Kai kurios savivaldybės per pastarąjį dešimtmetį prarado iki 15–20 % gyventojų.

Lietuva vis dar išsiskiria dideliu vyrų mirtingumu darbingame amžiuje. Nors bendra trukmė ilgėja, atotrūkis tarp vyrų ir moterų išlieka vienas didžiausių ES (apie 9–10 metų).

Širdies ir kraujagyslių ligos, išoriniai mirties veiksniai bei vis dar aukštas savižudybių skaičius (nors pastarasis turi tendenciją mažėti).

Nors pastaraisiais metais migracijos balansas tapo teigiamas (į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta), tai ne visai sprendžia problemas:

Džiugina grįžtantys Lietuvos piliečiai, tačiau jų skaičiaus neužtenka kompensuoti natūraliam gyventojų mažėjimui (kai miršta daugiau nei gimsta).

Darbo jėgos trūkumą užpildo migrantai iš Vidurinės Azijos ar Rytų Europos, tačiau tai kelia naujų integracijos ir socialinės sanglaudos iššūkių.

Ekspertų įžvalgos ir prognozės

Dauguma demografų (pvz., dr. Daumantas Stumbrys, dr. Aušra Maslauskaitė) pabrėžia, kad vienkartinės išmokos („vaiko pinigai“) problemos neišspręs. Šeimoms kur kas svarbiau:

Lankstumas darbo rinkoje: Galimybė derinti darbą ir vaiko priežiūrą.

Paslaugų prieinamumas: Valstybiniai darželiai, kokybiška sveikatos apsauga ir popamokinė veikla.

Saugumo jausmas: Geopolitinis stabilumas ir prognozuojama ekonominė aplinka.

Jei gimstamumo tendencijos nesikeis, prognozuojama, kad iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius gali nukristi žemiau 2 milijonų ribos, o kas trečias gyventojas bus vyresnis nei 65 metų.

Šaltiniai:  Lietuvos duomenų agentūros (VDA) 2024–2026 m. metraščiai / Vyriausybės Šeimos politikos komisijos 2025 m. ataskaita / „Respublika.lt“ / Eurostat demografinės prognozės.