Denisas Nikitenka: Pervalkos ir Žirgų rago švyturio magija neblėsta

Net į keltus. Maniau, į Švyturių dienoms Neringoje dedikuotą žygį susirinks saujelė ir tik tų, kurie vasaroja Pervalkoje. Kaip gerai kartais yra klysti.

Viena pora atvyko motociklu iš Gargždų. 

Kiti – klaipėdiečiai, kauniečiai, vilniečiai. Vaikai, močiutė. Apie 30 žmonių leidosi į smagiausią vasaros nuotykį su gera sauja pažintinės informacijos. Apie švyturius. Koks talpus ir įvairialypis yra šis terminas...

Įdomi buvo ekskursija. Visai kiti rakursai, nei pernai. 

Aplankėme 1975 m. Liudviko Martyno Rėzos gimimo 200-sioms metinėms pirmojo jo vardo premijos laureato, nidiškio Eduardo Jonušo (1932-2014) pastatytą ąžuolinę skulptūrą. 

Du skirtingų epochų šviesuliai. Reta ir gera proga apie juos pakalbėti.

Didysis kopagūbris. Karštis. Ūksmėti Birštvyno Rivjeros ežerų guoliai ir paskutiniųjų, užpustytų Naglių toliai. 

Beje, L. Rėza Karvaičiuose gyveno tik 6 metus. Mirus tėvui jis persikėlė į šalia Pervalkos gyvavusį Naujųjų Naglių kaimą. 

Būdamas 19-os, būsimasis lituanistikos puoselėtojas išvyko mokytis į Karaliaučiaus universitetą. 

Taigi, buvo galima savo akimis, pamaryje išvysti jo vaikystės, paauglystės vietas. Gal net bėgiojo pamariu, kur mes vaikščiojome...

Na, o desertui – Žirgų ragas. Vėsios, gaivinančios Kuršių marios ir bridimas jų dugnu iki švyturio. 

Legendinė vieta, kurios neįmanoma neįsimylėti. Labai šaunūs buvo žygeiviai. Jau mačiau, kad truputį prakaitavo... 

Kada gi tas bridimas? 

O aš specialiai po kopas tampiau, istorijas pasakojau. Paskui padėkojo, nes gerai neįšilus nebūtų gaivos efekto.

Nuostabiai praleista diena.

Ačiū Neringos muziejams Neringos muziejai už šios ekskursijos organizavimą. Švyturiada tęsiasi... 

IKI SMAGIŲ SUSITIKIMŲ KURŠIŲ UŽMARYJE!