Didžiausių Europos girtuoklių titulą iš lietuvių paveržė latviai

Alfa.lt, Arvydas Jockus

2024-02-08 17:53

Prieš dešimtmetį užtikrintai pirmavę kaip didžiausi Europos girtuokliai lietuviai pirmą vietą užleido latviams.

Latvijoje per dešimtmetį alkoholio vartojimas išaugo 23,5 proc., o Lietuvoje sumažėjo 15,6 proc.

Iš viso vienas latvis per metus suvartoja 2,3 litro alkoholio daugiau nei prieš dešimtmetį. Tai didžiausias rodiklis tarp Europos šalių.

Didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas laikotarpiu tarp 2010 m. ir 2020 m. fiksuotas Lietuvoje ir Airijoje. Abiejose šalyse jis sumažėjo 2,1 litro asmeniui per metus.

Nors per dešimtmetį smarkiai sumažino alkoholio vartojimą, lietuviai liko garbingoje trečioje vietoje po latvių ir čekų.

Tokias išvadas leidžia daryti neseniai paskelbti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022 m. sveikatos statistikos ir Pasaulio sveiktos organizacijos (PSO) pasaulinės alkoholio ir sveikatos informacinės sistemos duomenys.

Latvijos proveržis

Apibendrinta EPBO ir PSO statistika rodo, kad XXI a. alkoholio vartojama mažiau negu praėjusiame.

Mažiau alkoholio išgeriama ir Europoje, nors šiame regione alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam suaugusiam asmeniui, vis dar didžiausias pasaulyje.

Kasmet kiekvienas Europoje gyvenantis žmogus, sulaukęs 15 metų ir vyresnis, vidutiniškai išgeria 9,8 litro gryno alkoholio per metus. Tai prilygsta daugiau kaip 190 litrų alaus, 80 litrų vyno arba 24 litrų stipriųjų gėrimų.

Pirmaujančių ES šalių trejetukas pagal šį rodiklį gerokai viršija Europos vidurkį.

Antai Latvijoje 2020 m. vienam asmeniui per metus teko 12,1 litro alkoholio, Čekijoje – 11,6 litro, Lietuvoje – 11,4 litro, o 27 ES šalių vidurkis siekė 9,8 litro.

Labiausiai alkoholio suvartojimas per dešimtmetį išaugo Latvijoje, kur per metus vienas gyventojas gėrė 2,3 litro alkoholio daugiau nei prieš dešimtmetį.

O didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas fiksuotas Lietuvoje ir Airijoje. Abiejose šalyse vieno gyventojo per metus išgeriamo alkoholio kiekis sumažėjo 2,1 litro.

Nedaug nuo jų atsiliko Ispanija ir Graikija, kur gyventojai gėrė 2 litrais mažiau alkoholio nei prieš dešimtmetį.

Iš viso šiuo laikotarpiu Latvijoje alkoholio vartojimas išaugo 23,5 proc., Lietuvoje – sumažėjo 15,6 proc.

Tokio padidėjimo kaip Latvijoje nebuvo nė vienoje Europos šalyje, antroje vietoje pagal išaugusį vartojimą šalyje Maltoje alkoholio vartojimas padidėjo 15,4 proc.

Girtuoklystė ir išsilavinimas

Mokslininkų tyrimai rodo, kad dažniausiai daugiau geria mažiau išsilavinę žmonės. Tačiau ši taisyklė nebūdinga Europos Sąjungos šalims, išskyrus Latviją.

Priešingai, Europoje daugiau geria labiau išsilavinę žmonės.

EPBO ir PSO duomenimis, epizodiškai sunkiai prisigeria tik 12,5 proc. žmonių, turinčių vidurinį ir žemesnį išsilavinimą, ir daugiau kaip 20 proc. tų, kurie įgiję aukštesnį ir aukštąjį išsilavinimą.

Šie skirtumai iš dalies atspindi aukštesnį išsilavinimą ir pajamas turinčių asmenų didesnį įperkamumą, rašoma EPBO ataskaitoje. Kartu joje teigiama, kad alkoholio daroma žala didesnė tiems, kurių socialinė ir ekonominė padėtis žemesnė.

Didžiausias išsilavinimo atotrūkis tarp alkoholį vartojančių asmenų buvo Latvijoje, Graikijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje.

Šiose šalyse žemesnį išsilavinimą turintys žmonės epizodiškai sunkiai prisigerdavo šiek tiek dažniau nei tie, kurių išsilavinimas aukštesnis.

Kenkia net truputis

PSO perspėja, kad joks – didelis ar mažas – alkoholio vartojimas nėra saugus sveikatai.

Vartojant daugiau alkoholio, gerokai padidėja rizika susirgti vėžiu. Todėl sveikatos apsaugos institucijos ragina žmones visiškai nevartoti alkoholio arba bent jau sumažinti jo kiekį.

Pastebima, kad dalis žmonių nustoja gerti alkoholį sausio mėnesį, sveikatos specialistų pramintą „sausu sausiu“, kai daugelis bando vykdyti „naujamečius pažadus“, bet vėliau grįžta prie senų įpročių.

Gydytojai pabrėžia, kad joks, net mažas, alkoholio vartojimas nėra saugus.

Nesvarbu, kiek išgeriate, pavojus sveikatai kyla nuo pirmo alkoholio lašo, ar tai būtų silpnas alus, sidras, ar vynas, ar stiprus viskis ir degtinė.

Vis dėlto galioja bendra taisyklė, kad kuo daugiau alkoholio išgeriama, tuo žala organizmui didesnė, ir atvirkščiai – mažesnis alkoholio kiekis kenkia mažiau.

Kodėl vis dar pirmaujame

Manoma, kad lietuviai tarp labiausiai geriančių europiečių patenka dėl to, kad palyginti daug alkoholio išgeria vartodami stiprius gėrimus.

Mat Lietuvoje stipraus alkoholio dalis visame krepšelyje yra daugiau kaip dukart didesnė nei Vakarų Europoje. Antai Lietuvoje šio alkoholio dalis viršija 40 proc., kai Vakarų Europa svyruoja apie 20 proc.

Tačiau šis rodiklis kasmet mažėja: Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2021 m. suvartojamo stipraus alkoholio dalis sudarė 45 proc., o 2022 m. – 43 proc.

Per dešimtmetį nuo 2012 m. iki 2022 m. viso grynojo alkoholio pardavimai Lietuvoje sumenko 20 proc.

„Stipraus alkoholio rūšis jau tampa nykstančia“, – pastebi finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Finansų analitikas anksčiau Alfa.lt komentavo, kad „probleminis alkoholis“, kurį vartodavo „problemų turintys“ žmonės, traukiasi į nebūtį, stipraus alkoholio suvartojimas taip pat mažina savo proporciją, o bendras suvartojamas kiekis mažėja ženkliais tempais.

M. Dubnikovo nuomone, alkoholio vartojimui tiesioginę įtaką daro akcizų politika. Pavyzdžiui, lengvatinio tarifo įvedimas mažų aludarių alui pademonstravo, kad veikia vartotojo pasirinkimą – skatina pereiti į šį segmentą.

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka komentavo, kad nepaisant takoskyros tarp stiprių ir silpnų gėrimų Lietuvos gyventojai vis dar geria gana daug, nors jau yra kelyje į sveikesnį gyvenimo būdą.

„Esame etape. Reikia pripažinti, kad sovietmetis ir jo labai ydinga kultūra paliko tam tikrą pėdsaką. Tokios pačios tendencijos stebimos visoje Rytų Europoje. Bet dabar tikrai vyksta nemažas virsmas – bendri vartojamo alkoholio kiekiai mažėja. Manau, kad kuo toliau viskas keisis tik į pozityviąją pusę. Tai rodo visai kitos tendencijos, nei buvo prieš 10 ar 15 metų“, – sakė jis.

M. Zakarka pastebėjo, kad lietuviai vis labiau supranta, kad alkoholį reikia vartoti saikingai. Kita vertus, keičiasi tiek gėrimų rūšis, tiek vartojimo dažnis.

Kartu jis prognozuoja, kad bendras alkoholio vartojimas artimiausiais metais toliau mažės – tam tikru metu pasieksime stabilų nusistovėjusį lygį, bet tikėtis, kad visuomenė visiškai atsisakys alkoholio, esą būtų naivu.

Alkoholio vartojimas: litrais per metus suaugusiam asmeniui 2022 m. (2010 m.)

Latvija 12,1 (9,8)

Čekija 11,6 (11,4)

Lietuva 11,4 (13,5)

Austrija 11,3 (12,1)

Bulgarija 11,2 (9,8)

Rumunija 11 (10)

Lenkija 11 (10)

Liuksemburgas 11 (11,9)

Vokietija 10,6 (11,6)

Estija 10,5 (11,4)

Portugalija 10,4 (11,3)