Diplomatinis spaudimas iš Vašingtono: Lietuvos sąlygos Minskui ir griežta pozicija dėl trąšų

Ruginienė įvardijo konkrečias sąlygas

Lietuvos politinėje padėtyje brėžiamos naujos linijos: premjerė Inga Ruginienė įvardijo konkrečias sąlygas, kuriomis Vilnius sutiktų su techninio lygio dialogu su Minsku, o opozicijos atstovė Ingrida Šimonytė perspėja apie pavojingą iliuziją, kurią puoselėja JAV administracija.

Premjerė I. Ruginienė patvirtino, kad Lietuva svarstytų JAV specialiojo pasiuntinio Johno Coale‘o siūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, tačiau tik pasikeitimui pozicijomis ir tik tada, jei Minskas žengs šiuos žingsnius:

Stop kontrabandiniams balionams: Per sieną iš Baltarusijos pusės neturi skristi jokie meteorologiniai ar kontrabandą gabenantys balionai.

Vilkikų išlaisvinimas: Visi Baltarusijoje sulaikyti Lietuvos vilkikai privalo būti grąžinti be jokių papildomų mokesčių, išpirkų ar finansinių baudų.

Hibridinės atakos nutraukimas: Baltarusija privalo užtikrinti, kad per sieną nebus leidžiami neteisėti migrantai.

Kol galioja ES sankcijos, tranzito atnaujinimas nėra svarstomas.

Premjerė pabrėžė: „Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą“. 

Šiuo klausimu Vilnius laikosi tvirtos nuomonės – kol galioja ES sankcijos, tranzito atnaujinimas nėra svarstomas.

G. Nausėda: Baltarusijos „gera valia“ yra tik iliuzija, kol tęsiamos provokacijos

© ELTA / Josvydas Elinskas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išplatintame vaizdo įraše pateikė griežtą atsaką į JAV specialiojo pasiuntinio Johno Coale'o raginimus švelninti toną Minsko atžvilgiu.

Šalies vadovo teigimu, bet koks dialogas su kaimyniniu režimu yra įmanomas tik matant realius kaimynystės puoselėjimo ženklus, tačiau dabartiniai Minsko veiksmai rodo priešingą kryptį.

Kritika „dovanoms“: vilkikai ir balionai

Prezidentas itin skeptiškai įvertino JAV pasiuntinio pasiekimą – Aliaksandro Lukašenkos pažadą paleisti sulaikytus Lietuvos vilkikus. 

G. Nausėdos teigimu, tai nėra geros valios ženklas, o greičiau bandymas pasisavinti nuopelnus už problemos, kurią pats režimas ir sukūrė, sprendimą.

Vilkikų situacija: Nors į Lietuvą per Medininkų ir Šalčininkų punktus jau grįžo 153 vilkikai, Baltarusija reikalauja iš vežėjų susimokėti už priverstinį stovėjimą aikštelėse. „Tartum už tai reikėtų dėkoti, kad neteisėtai paimtas daiktas grąžinamas“, – ironizavo šalies vadovas.

Oro erdvės pažeidimai: Prezidentas pabrėžė, kad iškart po JAV pasiuntinio išvykimo provokacijos tęsėsi „parodomuoju metodu“. 

Ketvirtadienio naktį virš Vilniaus oro uosto dėl iš Baltarusijos paleistų kontrabandinių balionų net du kartus teko riboti oro erdvę. G. Nausėdos įsitikinimu, tokia veikla negali vykti be tiesioginio režimo pritarimo ar net skatinimo.

Sankcijos trąšoms – ne derybų objektas

Reaguodamas į J. Coale'o siūlymus atnaujinti baltarusiškų trąšų tranzitą, G. Nausėda priminė, kad tai nėra vienpusis Lietuvos sprendimas. Vasario 26-ąją Europos Sąjungos taryba dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, apimančias ir trąšų sektorių.

Prezidentas akcentavo tris pagrindines sankcijų priežastis:

• Sisteminiai žmogaus teisių pažeidimai Baltarusijoje.
• Neteisėti ir suklastoti 2020 metų prezidento rinkimai.
• Faktinis Baltarusijos dalyvavimas Rusijos kare prieš Ukrainą.

Perspėjimas Vašingtonui

G. Nausėda atskleidė, kad praėjusią savaitę vykusio susitikimo metu jis asmeniškai įspėjo JAV atstovą J. Coale'ą būti itin atsargiam ir aklai netikėti režimo pažadais. 

Nors Vašingtonas, atsidėkodamas už 250 politinių kalinių paleidimą, jau panaikino dalį sankcijų, Vilnius laikosi nuomonės, kad saugumo situacija regione dėl to nepasikeitė, o hibridinės atakos prieš Lietuvą tik patvirtina Minsko nepatikimumą.

I. Šimonytės perspėjimas: A. Lukašenka „pagavo Dievą už barzdos“

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė itin kritiškai įvertino JAV specialiojo pasiuntinio raginimus gerinti santykius su Minsku. Jos teigimu, Donaldo Trumpo administracija daro klaidą, nesuprasdama konvejerinio režimo prigimties:

„A. Lukašenkos režimas veikia pramoniniais principais. Jis dabar paleis šitus politinius kalinius ir prisirinks naujų. JAV administracija renkasi šito nematyti“, – teigė politikė.

Pasak I. Šimonytės, pajutęs JAV dėmesį, Aliaksandras Lukašenka pasijuto esąs „padėties šeimininkas“ ir dabar naudoja tai kaip įrankį spausti kaimynines valstybes, kurios jam neleidžia „siautėti“ ar uždirbti dolerių.

JAV pasiuntinio J. Coale'o raginimai

Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs J. Coale'as ragino Vilnių atkurti ryšius ir sudaryti galimybes gabenti kalio trąšas, teigdamas, kad tai atvertų joms kelią į Europą ir JAV. 

Jis taip pat pasigyrė, kad po jo vizito Minske A. Lukašenka sumažino reikalaujamas sumas už užstrigusių vilkikų paleidimą, ką pasiuntinis laiko sėkmingu problemos sprendimu.

Svarbiausi faktai ir chronologija:

Sankcijų atšaukimas: Praėjusią savaitę JAV atšaukė sankcijas „Belinvestbank“, „Belaruskalij“ ir Baltarusijos finansų ministerijai.

Atsakas: Režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių (apie 250 asmenų).

Lietuvos sprendimas (2022 m.): „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ nutraukė Vyriausybei pripažinus, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ši pozicija kol kas nesikeičia, nepaisant pasikeitusio vėjo Vašingtone.

Ekonominė nauda ar tvirtas moralinis stuburas

Diskusija dėl tranzito atnaujinimo per Lietuvos geležinkelius ir Klaipėdos uostą peržengia paprastos logistikos rėmus. 

Tai debatai apie tai, kas valstybės gyvenime yra svarbiau: ekonominė nauda ir strateginis lankstumas ar tvirtas moralinis stuburas agresijos akivaizdoje. 

Baltarusijos opozicijos lyderių paleidimas mainais į sankcijų atšaukimą įnešė papildomo sumaišties, nes Vakarų bendruomenė skilo į tuos, kurie mato galimybę dialogui, ir tuos, kurie įžvelgia pavojingą nuolaidžiavimą diktatūrai.

Lietuvai ši situacija yra itin nepatogi. 

Iš vienos pusės – milžiniškas spaudimas iš JAV, kurios mato trąšas kaip būtiną resursą savo ūkininkams ir pasaulinei maisto rinkai.

Iš kitos pusės – Europos Sąjungos sankcijų paketas, kuris vis dar draudžia bet kokį bendradarbiavimą su „Belaruskalij“. 

Šiame trikampyje Vilnius privalo priimti sprendimą, kuris nulems šalies reputaciją tarptautinėje arenoje ilgiems metams.

Nuomonės „UŽ“ tranzito atnaujinimą (Pragmatinis požiūris)

Šios pusės šalininkai, dažnai atstovaujantys verslo struktūroms ir daliai pragmatiškų politikų, pateikia šiuos argumentus:

Ekonominis stabilumas ir nuostolių mažinimas: Nutrauktas tranzitas Lietuvai kainavo šimtus milijonų eurų pajamų „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui. 

Atnaujinimas padėtų stabilizuoti valstybės valdomų įmonių finansus ir išvengti tolesnių atleidimų logistikos sektoriuje.

Sąjungininkų solidarumas: Kadangi pagrindinė saugumo garantė – JAV – pakeitė savo kursą, Lietuva, būdama maža valstybė, neturėtų eiti į tiesioginę konfrontaciją su Vašingtonu. 

Priešinimasis JAV interesams gali susilpninti strateginę partnerystę gynybos srityje.

Humanitarinis aspektas: Jei sankcijų atšaukimas tiesiogiai susijęs su politinių kalinių paleidimu Minske, tranzito atnaujinimas gali būti vertinamas kaip paskata tolesniam demokratizacijos procesui ar bent represijų švelnėjimui kaimyninėje šalyje.

Arbitražo grėsmė: „Belaruskalij“ ieškiniai prieš Lietuvą siekia milijardus eurų. Tranzito atnaujinimas galėtų tapti pagrindu susitarimui ne teismo tvarka, apsaugant Lietuvos biudžetą nuo bankroto rizikos pralaimėjimo atveju.

Nuomonės „PRIEŠ“ tranzito atnaujinimą (Vertybinis požiūris)

Griežtos užsienio politikos šalininkai ir pilietinė visuomenė akcentuoja šiuos pavojus:

Nacionalinio saugumo grėsmė: „Belaruskalij“ pajamos tiesiogiai finansuoja A. Lukašenkos režimą, kuris yra de facto Rusijos karinės agresijos dalyvis. 

Leisti tranzitą reiškia netiesiogiai remti režimą, kuris hibridinėmis atakomis (migrantų krize) ir karine integracija kelia tiesioginę grėsmę Lietuvai.

ES sankcijų viršenybė: Lietuva yra ES narė. Kol galioja bendrijos patvirtintos sankcijos trąšoms, vienašalis JAV sprendimas negali būti pagrindas jas pažeisti. 

Tai sukurtų pavojingą precedentą ir suardytų ES vienybę.

Vertybinės politikos žlugimas: Lietuva tarptautinėje erdvėje užsitarnavo moralinį autoritetą kaip principinga demokratijos gynėja. Nusileidimas dėl trąšų tranzito būtų vertinamas kaip veidmainystė ir politinis pralaimėjimas, rodantis, kad vertybės parduodamos už „geležinkelio tarifus“.

Rusijos interesai: Didžioji dalis Baltarusijos logistikos dabar kontroliuojama Rusijos. Atnaujindami tranzitą, mes ne tik padedame Minskui, bet ir stipriname Rusijos įtaką savo strateginėje infrastruktūroje, nes šie kroviniai dažnai yra glaudžiai susiję su Maskvos finansinėmis schemomis.

„Belaruskalij“ faktorius ir spaudimas Lietuvai

Pagrindinis režimo tikslas šiuose mainuose – sankcijų atšaukimas „Belaruskalij“. Tai būtų antrasis žingsnis po to, kai lapkritį buvo panaikinti apribojimai nacionalinei oro vežėjai „Belavia“. Tačiau čia iškyla rimta dilema Lietuvai.

Baltarusija neturi savo jūrų uostų, o kalio trąšos istoriškai buvo eksportuojamos per Klaipėdos uostą. 

JAV tikintis sankcijų atšaukimo, Lietuva neišvengiamai susidurs su didėjančiu spaudimu vėl atverti tranzito kelius. 

Nors JAV sankcijos gali būti sušvelnintos, Europos Sąjungos apribojimai vis dar galioja, todėl Vilnius atsiduria tarp kūjo ir priekalo – ištikimybės ES politikai ir spaudimo iš pagrindinės saugumo partnerės už Atlanto.

Įkaitai kaip valiuta

Analitikai pabrėžia, kad A. Lukašenka dar kartą įrodė traktuojantis politinius kalinius kaip mainų objektus. 

Baltarusijos kalėjimuose vis dar lieka daugiau nei 1000 (o tikėtina – kur kas daugiau) politinių kalinių, kurie režimui tarnauja kaip „valiuta“, padedanti išsiderėti nuolaidų iš Vakarų ir bent iliuziškai išlaikyti tam tikrą autonomiją nuo Kremliaus.

Tuo tarpu Lenkija toliau nesėkmingai kovoja už savo piliečio ir žurnalisto Andžejaus Počobuto laisvę. 

Jis nebuvo išlaisvintas, nes atsisakė pasirašyti oficialų malonės prašymą diktatoriui. Tai rodo, kad režimas išlaisvina tik tuos, kurie atitinka jų „derybinį paketą“ su Vašingtonu.

Pareiškimas nuskambėjo kaip atsakas

Lietuva neketina nusileisti: derybos dėl „Belaruskalij“ tranzito nevyksta

Penktadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas griežtai paneigė bet kokias kalbas apie galimą Baltarusijos kalio trąšų tranzito atnaujinimą per Lietuvos teritoriją. 

Šis pareiškimas nuskambėjo kaip atsakas į praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV specialiojo pasiuntinio Johno Coaleʼo raginimus švelninti santykius su Minsko režimu.

Pagrindiniai Lietuvos pozicijos akcentai:

ES sankcijų viršenybė: R. Motuzas pabrėžė, kad net jei Lietuva ir norėtų keisti kursą, vienašališkai to padaryti negali. Trąšų tranzitui taikomos ne nacionalinės, o bendros Europos Sąjungos (ES) sankcijos, kurioms Lietuva yra pritarusi ir privalo jų laikytis.

Jokių derybų: Šiuo metu nevyksta jokie oficialūs pokalbiai nei su JAV administracija, nei su Baltarusijos pareigūnais dėl krovinių gabenimo ar aukšto lygio diplomatinių susitikimų.

Dialogas su JAV: Lietuva siekia išnaudoti diskusijas su Vašingtonu tam, kad geriau paaiškintų tikrąją situaciją Baltarusijoje ir galimas rizikas, tikėdamasi, kad JAV sąjungininkai išgirs Vilniaus argumentus dėl nacionalinio saugumo.

Kontekstas: kodėl kilo ši įtampa?

Situacija komplikavosi po to, kai JAV vienašališkai atšaukė sankcijas „Belaruskalij“, Finansų ministerijai ir keliems bankams, mainais į 250 politinių kalinių paleidimą. 

Nors JAV specialusis pasiuntinys J. Coaleʼas ragino Lietuvą sudaryti galimybes trąšų gabenimui ir spręsti užstrigusių vilkikų klausimą, Lietuvos Vyriausybė laikosi rezervuotai.

Ministrė pirmininkė nurodė, kad bet koks susitikimas su Baltarusijos atstovais (pavyzdžiui, viceministrų lygiu) būtų svarstomas tik tuomet, jei Minskas įvykdytų tam tikras išankstines sąlygas. 

Tačiau klausimas dėl trąšų tranzito atnaujinimo šiuo metu apskritai nėra darbotvarkėje.

Chronologija: tranzito sustabdymo kelias

2021 m. J. Bideno administracija įvedė sankcijas po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų.

2022 m. ES pritaikė analogiškas sankcijas trąšoms.

2022 m. „Lietuvos geležinkeliai“ nutraukė sutartį su „Belaruskalij“, kai Lietuvos Vyriausybė pripažino įmonę keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Šiuo metu Vilnius lieka ištikimas Briuselio nustatytam kursui, nepaisant pasikeitusios taktikos Vašingtone.

Šaltinis: ELTA / Kyiv Post / 24 kanalas