Senjorų atstovė Grasilda Stoliarova-Makaravičienė mano, kad to negana, o pensijos turėtų siekti bent 700–750 eurų.
LRT.lt kalbinti ekonomistai Vyriausybės siūlymų nebijo įvardyti kaip dar vienos pensijų reformos ir siūlomus pokyčius vertina atsargiai.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
*Tokį pensijų augimą numato SADM, jeigu būtų pritarta jų siūlomai naujai pensijų apskaičiavimo tvarkai
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pažymi, kad ilgus metus buvo bandoma pensijų didinimą depolitizuoti, o dabar vėl grįžtama prie trumpalaikių pažadų rinkėjams.
Ekonomistas Romas Lazutka mano, jog valdantieji eina teisingu keliu, nors pripažįsta, kad sąžiningai ir ilgai mokesčius mokėję pensininkai tam tikrais atvejais gali jaustis apgauti, o banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įspėja, kad žadamas pensijų augimas gali būti netvarus.
Savo ruožtu Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė G. Stoliarova-Makaravičienė pažymi, kad pensijų augimas šalyje vis dar nepakankamas, o senjorai normaliam pragyvenimui turėtų gauti bent 700–750 eurų.
Jeigu Vyriausybė ir Seimas rudenį pritars siūlomiems pakeitimams, senatvės pensijų gavėjai pokyčius pajus jau 2022 metais.
Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais – iki 498,8 euro, o 2024-aisiais – iki 534,1 euro.
Turintiesiems būtinąjį stažą senatvės pensija 2022 metais augtų nuo 440 eurų iki 486,3 euro (vietoj planuotų 478 eurų), 2023 metais – iki 526,8 euro, o 2024-aisiais – iki 565,8 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė reaguodama į argumentą, kad suvienodinus bendrosios pensijos išmokas sumažės paskatos legaliai dirbti, pažymi, kad bendroji pensijos dalis (jos mato vienetas yra bazinė pensija) yra ne socialinio draudimo įmokomis, o bendraisiais visų gyventojų mokesčiais finansuojama pensijos dalis, o jos paskirtis yra pagyvenusių asmenų apsauga nuo skurdo.
„Dabar bendroji pensijos dalis mažinama, jei žmogus turi mažesnį pensijų draudimo stažą negu nustatytas.
Tačiau lygiagrečiai egzistuoja mažų pensijų priemokos iš valstybės biudžeto skurdžiausiems pensininkams – tiems, kurių bendra gaunamų pensijų suma yra mažesnė kaip 260 eurų.
Taigi, viena vertus, bendroji dalis dėl mažesnio įgyto stažo sumažinama, antra vertus – iškart valstybės biudžeto lėšomis primokama priemoka, kad žmogus galėtų išgyventi.
Be to, toks žmogus valstybės paramą gauna ir per pašalpas, kompensacijas, vaistų priemokų kompensavimo mechanizmą. Ministerijos siūlymai padėtų išspręsti šią situaciją“, – aiškina E. Banienė.
Ji taip pat pažymi, kad svarbiausias ministerijos siūlymas pensijų pakete – spartesnis nuo pensijų įmokų priklausančios (individualiosios) dalies didinimas.
„To reikia, kad didesnes įmokas mokėję gautų teisingesnio dydžio pensijas ir jiems būtų teisingai atlyginta.
Todėl daugiausia naudos iš įgyvendintų siūlymų turės tie, kurie sąžiningai moka socialinio draudimo įmokas. Pagrindinė žinia – būti sąžiningam ir mokėti įmokas apsimoka.
Todėl mažai įmokų sumokėjusiam žmogui pensija gali padidėti vos euru ar dviem, o daug įmokų sumokėjusiam – dešimtimis eurų.
Paprastai tie, kurie yra šešėlyje, moka įmokas nuo minimalios mėnesinės algos, o vokelyje gauna tai, kas yra virš MMA.
Be to, ir darbdaviai turi prievolę sumokėti už darbuotoją socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės kaip MMA sumos.
Todėl su bendrąja pensijos dalimi susiję pakeitimai šios elgsenos nepakeis.
Tačiau siūlomas spartesnis individualiosios dalies didinimas gali prisidėti prie teigiamo pokyčio – mokėti įmokas ne tik dėl stažo, bet ir tam, kad individualioji dalis būtų didesnė“, – aiškina ministerijos atstovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą