Dviveidė valstybės politika: VMI azartinių lošimų laimėjimus apmokestina, o FNTT gali juos nusavinti

Lietuvos gyventojai, žaidžiantys azartinius lošimus užsienio valstybių interneto svetainėse, už laimėjimus turi susimokėti mokesčius. Tačiau laimėti pinigai gali būti atimti ir perduoti valstybei. Antai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) neseniai paskelbė, jog iš asmens buvo konfiskuota daugiau nei 400 tūkst. eurų, pripažinus, kad pinigai gauti iš nelegalių azartinių lošimų.

Teismas pradėtas tik asmeniui mirus

FNTT teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m., tyrimą pradėję FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtarė, kad Kauno miesto gyventojas galimai nusikalstamu būdu įgijo per 422 tūkst. eurų. Įtarta, kad šios lėšos buvo galimai įgytos žaidžiant nelegalius azartinius žaidimus vienai užsienio bendrovei priklausančiame interneto puslapyje.

„Ši bendrovė įtraukta į nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašą ir neturi Lošimų priežiūros tarnybos išduotos licencijos bei leidimo organizuoti nuotolinius lošimus Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys parodė, kad įtariamasis, žaisdamas nelegaliai, iš viso laimėjo per 427 tūkst. eurų, kurie buvo pervesti į jam priklausančią banko sąskaitą“, – rašoma FNTT pranešime.

Tiesa, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras Ovidijus Vasiliauskas, įtariamajam mirus, tyrimą nutraukė ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu pinigines lėšas pripažinti gautomis iš nusikalstamos veikos bei jas konfiskuoti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė nutartį, kad piniginės lėšos turi būti konfiskuotos.

Archyvų nuotr.

Azartiniai lošimai. Unsplash

VMI azartinius žaidimus laiko individualia veikla

Jeigu azartinių lošimų veikla atitinka Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) nustatytus individualios veiklos (IDV) požymius, tai laikoma, jog gyventojas vykdo IDV ir iš tokios veiklos gautos pajamos priskiriamos IDV pajamoms.

„Pajamų mokestis apskaičiuojamas ir mokamas nuo IDV apmokestinamųjų pajamų, t. y. nuo skirtumo, gauto iš mokestiniu laikotarpiu gautų IDV pajamų atėmus apskaičiuotus IDV leidžiamus atskaitymus – faktiškai patirtas veiklos išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais arba pasirenkant sumą, lygią 30 proc. gautų uždirbtų IDV pajamų, nereikalaujant atskaitomą sumą pagrįsti atitinkamais dokumentais“, – Alfa.lt sakė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) direktorė Rasa Virvilienė.

Visi gyventojo gauti azartinių lošimų laimėjimai apmokestinami.

VMI vertina mokesčių mokėtojų veiklą, siekdama užtikrinti, jog pastarieji įtraukia į apskaitą visas gautas pajamas bei sumoka mokesčius. Tačiau, pasak VMI, mokesčių mokėjimas savaime dar nereiškia, jog įmonės vykdoma veikla nepažeidžia kitų institucijų įgyvendinamų teisės aktų ir kitų Lietuvos įstatymų.

„Visi gyventojo gauti azartinių lošimų laimėjimai apmokestinami, nes azartinių lošimų laimėjimų apmokestinimo lengvatų nėra nustatyta. Pajamos, gautos iš azartinių lošimų, apmokestinamos, atsižvelgiant į viso mokestinio laikotarpio lošimų rezultatą“, – teigė R. Virvilienė.

VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė tikino, kad, vertinant bendrą mokesčių mokėtojų rizikingumą, pasitelkiama ir informacija apie iš azartinių laimėjimų gautas jų pajamas.

„Turimomis programinėmis priemonėmis VMI lygina surinktus duomenis su VMI duomenų bazėse kaupiama informacija, taip identifikuodama galimai mokesčius mokėti vengiančius asmenis.

Nustačius nelegalios, neteisėtos veiklos požymių, tyrimus atlieka teisėsaugos institucijos, pastarosios turi teisę bausti neteisėta veikla užsiimančius subjektus, konfiskuoti iš tokios veiklos gautas pajamas, riboti jų veiklą ir paslaugų prieinamumą“, – Alfa.lt sakė E. Ramanauskienė.

Archyvų nuotr.

Azartiniai lošimai. Pixabay

Pasak VMI, 2020–2021 m. nustatyti 22 rizikingi asmenys, kurių kontrolės veiksmų metu nustatyta per 2 mln. dolerių nedeklaruotų apmokestinamųjų pajamų, mokesčių mokėtojai deklaravo per 300 tūkst. eurų papildomai mokėtino GPM.

Teisininkai įvertino FNTT sprendimą konfiskuoti iš azartinių lošimų gautas asmens lėšas

Advokatų kontoros „Justicion“ teisininkas Aleksandras Kovalevskis teigė, kad nuotolinius lošimus Lietuvoje gali organizuoti atitinkamą licenciją ir leidimą gavęs užsienio bendrovės filialas.

Advokatas tikino, kad „nuotolinio lošimo organizavimo vieta yra laikoma vieta, kurioje teikiamos nuotolinio lošimo paslaugos.“

„Bendra taisyklė yra tokia, kad asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai“, – Alfa.lt sakė A. Kovalevskis.

Advokatas teigė, kad Lietuvos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos baudžiamąjį kodeksą.

Asmuo, užsienyje padaręs nusikaltimus, atsako pagal Lietuvos baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

„Jei Lietuvos Respublikos pilietis žaidžia nuotolinius lošimus užsienio valstybėje ir tokių nuotolinių lošimų organizavimo vieta yra laikoma būtent ta užsienio valstybė, kur tokie azartiniai žaidimai yra laikomi legaliais.

Tokių azartinių lošimų toje užsienio valstybėje žaidimas ir iš šių lošimų gauti laimėjimai nepripažįstami nusikaltimu.

Toks asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvoje už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, o iš užsienyje legalių azartinių lošimų gauti asmens laimėjimai negalėtų būti konfiskuoti Lietuvoje“, – teigė advokatas.

Tai, kad žmogus turi lietuvišką pasą, nereiškia, kad jo vykdomai lošimo veiklai automatiškai taikomi Lietuvos įstatymai.

Advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ advokatas Kęstutis Kvainauskas antrino prieš tai išsakytai nuomonei ir teigė, kad, jeigu asmuo žaidžia internete būdamas ne Lietuvos teritorijoje, lošimo procesą reglamentuoja asmens buvimo vietos valstybės.

„Jeigu lošimus organizuojantis asmuo teisėtai organizuoja lošimus valstybėje, kurioje yra lošėjas, nematau čia jokio Lietuvos įstatymo pažeidimo. Tai ne Lietuvos jurisdikcijos reikalas.

Tai, kad žmogus turi lietuvišką pasą ar kalba lietuviškai, nereiškia, kad jo vykdomai lošimo veiklai automatiškai taikomi Lietuvos įstatymai.

Sunku konkrečiai pasakyti, kaip buvo jūsų nurodytu atveju.

Tačiau, sprendžiant iš FNTT viešai skelbiamos informacijos, tikėtina, kad nagrinėjamu atveju lošėjas turėjo kažkokią sąsają su Lietuva, kadangi buvo gautas Lietuvoje veikiančio banko pranešimas“, – Alfa.lt sakė K. Kvainauskas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder