BNS jau skelbė, kad penkerių metų trukmės nuomos sutartį Finansų ministerija lapkričio 27 dieną pasirašė su bendrove „Project RE 1“, kurios galutinis naudos gavėjas, Registrų centro duomenimis, yra „Lewben“ grupės įkūrėjas ir akcininkas Vilius Kavaliauskas.
Tačiau dar 14 naudos gavėjų – investuotojų į „Yellowstone“ projektą, pasak jo vystytojo, viešintis nenori. Aišku tik tiek, kad tai „pakankamai gerai žinomi“ Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys.
Finansų ministerija BNS pranešė, kad sutartinė patalpų nuomos kaina yra 33,53 euro už kv. metrą, o išnuomotas plotas – 6591 kv. metras.
„Kaina per mėnesį, jeigu būtų priimtas sprendimas AMLA steigti Vilniuje, perdavus įrengtas patalpas (planuojama, kad tai galėtų būti 2024 metų antrąjį ketvirtį) – 220 999 eurai. Į nuomos kainą įeina patalpų įrengimas pagal Europos Komisijos pastatų specifikacijos gaires (be baldų), parkavimo vietos, pastato eksploatacinės ir bendrosios priežiūros sąnaudos“, – atsakyme BNS teigė ministerija.
BNS skaičiavimais, per vienerius metus nuomos kaina sieks apie 2,652 mln. eurų, o per 5 metus – 13,26 mln. eurų.
„Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – praėjusį penktadienį teigė G. Skaistė.
Pasak Finansų ministerijos, „Project RE 1“ pasiūlyta kaina buvo mažiausia, todėl įmonė buvo paskelbta konkurso nugalėtoja.
Pagal sutartį pirmus tris mėnesius nuo jos pasirašymo ministerija įmonei už paslaugas nemokėtų, už ketvirtą ir vėlesnius mėnesius (daugiausia – už tris) ji mokėtų 20 tūkst. eurų kompensaciją, o praėjus pusmečiui sutartis būtų automatiškai nutraukta, jei per tą laiką ES Taryba ir Parlamentas nepriimtų jokio sprendimo dėl AMLA vietos, taip pat jei Lietuva nelaimėtų AMLA konkurso.
Sprendimo ES lygiu tikimasi pirmąjį 2024 metų ketvirtį. Pasak G. Skaistės, planuojama, kad institucijoje dirbs 400 darbuotojų, jos biudžetas bus apie 70 mln. eurų.
Finansų ministerija viešai neskelbė sutarties su „Project RE 1“ detalių, ji neskelbiama ir cvpp.lt sistemoje. Pasak ministerijos, būsimo AMLA pastato nuomos konkursas vyko remiantis ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o kitu teisės aktu – Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu – šiuo atveju reikalavimo viešinti sutartį nėra.
Pasak ministerijos, pastato konkurse dalyvavo 5 įmonės, galutiniame etape – trys, o jo laimėtoja lapkričio 20 dieną paskelbta mažiausią kainą pasiūliusi įmonė „Project RE 1“.
AMLA bus pagrindinė institucija užtikrinanti vieningą ES finansų sektoriaus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą bei koordinuojanti veiksmus su valstybių narių nacionalinėmis priežiūros institucijomis.
Į „Yellowstone“ projektą investavę 14 investuotojų neviešinami
AMLA biuras įsikurtų „Yellowstone“ verslo centre Vilniuje, J. Jasinskio gatvėje, šalia atnaujinamo ir plečiamo Verslo trikampio. Daugiau nei 25 mln. eurų vertės 9,3 tūkst. kv. metrų ploto 9 aukštų modernaus verslo centro statybą vystytojai tikisi baigti 2024 metų antrąjį ketvirtį.
„Project RE 1“ vadovas Agnius Tamošaitis sako, kad V. Kavaliauskas nėra tikrasis galutinis įmonės naudos gavėjas – realūs jos gavėjai yra į „Yellowstone“ verslo centro projektą investavę 14 investuotojų, o „Equite“, kurios akcininkas ir vadovas yra V. Kavaliauskas, teikia projekto valdymo paslaugas, už kurias gaus sutartyje numatytą atlygį.
„Visi (investuotojai – BNS) yra Lietuvos fiziniai arba juridiniai asmenys, investavę į komanditinę ūkinę bendriją (KŪB – BNS) „Jasinskio 14“ (...). Kadangi komanditinės bendrovės dirba tokiu pagrindu, kad yra investuotojai ir yra tikrasis narys, – „Equite“ yra tas narys, kuris teikia paslaugą, o investuotojai investuoja į visą projektą“, – BNS aiškino A. Tamošaitis.
Anot jo, būtent KŪB komanditoriai, investavę pinigus, yra naudos gavėjai.
„Jeigu tai būtų fondinė struktūra, tai visiems būtų aiškiau, kadangi investuotojų skaičius nebuvo didelis, tai buvo pasirinktas kitoks modelis. Tai irgi yra dažnas reiškinys ir mes kažko čia nesugalvojom“, – teigė „Yellowstone“ vystytojo vadovas.
A. Tamošaitis teigė dėl konfidencialumo negalintis atskleisti „projekto sėkme tikinčių“ investuotojų vardų ir pavadinimų be jų sutikimo.
„Šie investuotojai yra pakankamai gerai žinomi fiziniai ir juridiniai asmenys iš Lietuvos (juridinių asmenų naudos gavėjai taip pat yra Lietuvos piliečiai). Skirtingai, nei buvo teigiama viešojoje erdvėje, šie investuotojai ir yra projekto galutiniai naudos gavėjai“, – tikino A. Tamošaitis.
Pasak jo, „Yellowstone“ projekto valdymo struktūra yra tokia: 100 proc. uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Project RE 1“ akcijų valdo UAB „Jasinskio 14 project“, šią valdo KŪB „Jasinskio 14“, o pastarąją – tikrasis narys UAB „Equite“ ir 14 investuotojų (komanditorių).
Anot A. Tamošaičio, AMLA poreikiams patalpos būtų įrengtos per tris mėnesius po to, kai būtų patvirtinti konkretūs reikalavimai.
„Buvo pateikti preliminarūs reikalavimai, kuriuos mes turėtume išpildyti, – tai turi patvirtinti potencialūs naudotojai patalpų, kokių tiksliai patalpų jiems reikia, kokio dydžio kabinetai“, – BNS sakė A. Tamošaitis.
„Manau, kad labai svarbu, ar bus ta AMLA Lietuvoj, nes jeigu bus, tai tokiu atveju visi kaip piliečiai labai džiaugsimės, nes bus ir naujų darbo vietų sukurtų“, – pridūrė NT vystytojas.
V. Kavaliauskas teigė nutraukęs verslo ryšius su Baltarusija
G. Skaistė praėjusį penktadienį pranešė, kad naują ES agentūrą numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“. Paaiškėjus, kad jo plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“ (ji neseniai susijungė su advokatų kontora „Primus“ ir tapo nauja bendrove „Noewe“), ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas.
Remdamasi VSD informacija, tuometinė Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo komisija (dabar – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija) 2017 metų rudenį dėl ryšių su Baltarusijos verslininkais blokavo „Lewben Investment Management“ (dabar „Braitin“) planus įsigyti investicijų bendrovę „Prosperus Real Estate II“, ketinusią investuoti į biurų kompleksą Verslo trikampyje Vilniuje.
„Lewben Investment Management“ komisijos sprendimą bandė panaikinti teismuose, tačiau Lietuvos teismai jos skundus atmetė konstatavę, kad komisijos sprendimas yra teisėtas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre šių metų birželį paskelbė, kad Lietuva nepažeidė „Braitin“ teisės į teisingą bylos nagrinėjimą Lietuvoje.
V. Kavaliauskas prieš metus viešame laiške aiškino, kad „Lewben“ grupė nuo 2018 metų gerokai susiaurino veiklos geografiją bei atsisakė patikos paslaugų Baltarusijoje, kur veikė jo valdyta prekybos bendrovė „One Energy“.
„Lewben“ nebendradarbiauja su Rusijos ar Baltarusijos rezidentais, peržiūri paslaugų apimtis keliems klientų portfelyje likusiems šių šalių piliečiams, net jei jie teisėtai reziduoja ir dirba Europos Sąjungoje (...) „Lewben“ grupė niekada neinvestavo ir neinvestuoja Rusijos ar Baltarusijos piliečių naudos gavėjų turto Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos valstybės“, – teigė V. Kavaliauskas.
Anot jo, 2010-2012 metais, kai jo įmonė bendradarbiavo su Baltarusija, Lietuvos valdžia optimistiškai vertino šalies verslo perspektyvas kaimyninėje rinkoje ir investicijos ten buvo vertinamos palankiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą