Finansų ministerija siūlo netaikyti solidarumo mokesčio naujoms paskoloms

„Išgirdome siūlymus dėl laikinojo solidarumo įnašo ir drauge su Lietuvos banku patikslinome projektą, įtraukdami išlygą, jog solidarumo įnašas nuo šių metų pradžios sudaromų kredito sutarčių nepalies“, – pranešime cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė. 

„Taip panaikiname bet kokias abejones, jog laikinas solidarumo įnašas gali daryti įtaką įprastai kredito įstaigų veiklai ir jų priimamiems verslo sprendimams“, – teigė ministrė.

Anot jos, tuo pačiu įnašas būtų nukreiptas tik į dalį netikėtų grynųjų palūkanų pajamų ir prisidėtų prie išaugusių nacionalinio saugumo poreikių – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, jog siūlymai gerina mokesčio dizainą ir atliepia institucijų ir verslo bendruomenės išsakytas pastabas. 

„Vis tik svarbiausias principas išlieka – solidarumo įnašas nukreiptas tik į netikėtą ir reikšmingą grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalį ir yra laikinas“, – pranešime sakė G. Šimkus.

Projekte taip pat įtvirtinamas saugiklis, jog grynosios palūkanų pajamos augtų bent vidutiniu ilgalaikiu tempu, užtikrintų bankų veiklos prognozuojamumą ir finansinį stabilumą. Siūloma, kad šios pajamos, neįskaitant gautų iš naujų paskolų, sumokėjus solidarumo įnašą būtų 15 proc. didesnės už 2022 metų šias pajamas, o jei jos būtų mažesnės – solidarumo įnašas būtų atitinkamai sumažinamas.

Atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos pastabas, įnašas bus taikomas visoms kredito įstaigoms, netaikant 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) ribos, tačiau bazei taikomas koeficientas, atspindintis kiekvienos įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. 

Teikiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą atsisakyta Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo. 

Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas anksčiau pasiūlė jiems įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų. 

Pagal pirminį siūlymą įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių. 

Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.  

Iš mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti apie 0,5 mlrd. eurų.