Gabrielius Landsbergis nekomentuoja būsimos Vyriausybės ketinimų gerinti santykius su Kinija: tegul vertina tie, kurie dirbs

„Nesiimsiu komentuoti“, – antradienį, žurnalistų paklaustas apie G. Palucko poziciją, Seime sakė G. Landsbergis.

„Žiūrėkite, mano politikos karjera skaičiuoja paskutines valandas. Paliksiu tą komentuoti (kitiems – ELTA)“, – atsakyti vengė politikas.

„Tegul komentuoja tie, kurie lieka (Seime – ELTA)“, – kelissyk perklaustas kartojo šalies diplomatijos vadovas.
Visgi, ministras pridūrė, kad neabejoja, jog „nauja Vyriausybė įvertins visas rizikas“ dėl santykių su Kinija vystymo.

„Neabejoju, kad nauja Vyriausybė įvertins visas rizikas ir mato jas taip, kaip mes“, – kalbėjo ministras.
„Geriau tegul komentuoja tie žmonės, kurie bus opozicijoje ar turės drauge dirbti ir bus už tai atsakingi, kai tai vyks“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidato į premjerus Gintauto Palucko teigimu, būsimoji Vyriausybė neprieštarautų idėjai gerinti diplomatinius santykius su Kinija ir grąžinti į Pekiną Lietuvos ambasadorių.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu, antradienį Seime žurnalistams sakė G. Paluckas.

Rinkimus laimėjusios LSDP programoje pabrėžiama, kad Kinija kelia iššūkių saugumui ir užsienio politikai. Tačiau socialdemokratai akcentavo, kad santykius su Pekinu reikia normalizuoti.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.