Galutinai baigta ir antroji Antano Kandroto byla: jis lieka nuteistas dėl turto pasisavinimo

Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Byloje buvo analizuojami veiksmai, kuriais siekta nuslėpti bendrovės „Maerus“ tikrąją finansinę būklę, į apskaitą įtraukiant fiktyvius dokumentus apie neegzistuojančius sandorius, ir pasisavinti daugiau nei 93 tūkst. eurų bendrovės lėšų.

Teismų sprendimuose buvo nustatyta, kad nuteistieji veikė bendrai, siekdami pasisavinti svetimą didelės vertės bendrovės turtą.

Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.

P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.

A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.

Nagrinėjant bylą kasacine tvarka pirmą kartą nustatyta, jog teismai tinkamai neatskleidė bendrininkavimo požymių ir nepašalino byloje esančių abejonių dėl galimo proceso šališkumo. Todėl, nustačius tokius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, byla buvo perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Antrą kartą kasacine tvarka nagrinėdamas bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nuteistųjų veiksmai teismų buvo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, o priimti nuosprendžiai atitinka įstatymų reikalavimus.

Pasak teismo pranešimo, teismas akcentavo, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo ištaisyti kasacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti pažeidimai, visi byloje surinkti ir ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teismo buvo išnagrinėti objektyviai ir nešališkai, bylos aplinkybės nustatytos remiantis išsamiu ir visapusišku įrodymų visumos vertinimu.

Nutartyje pažymėta, kad byloje teismų buvo objektyviai nustatyti, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ir tinkamai atskleisti bei motyvuoti tiek nuteistiesiems inkriminuoti nusikalstami veiksmai, tiek ir nuteistųjų susitarimas veikti bendrai, tyčia ir jų veiksmų bendrumas. 

Teismas pabrėžė ir tai, kad iš naujo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo tinkamai patikrintas proceso nešališkumas, objektyvumas ir padarytos pagrįstos išvados dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, teismo pripažintų įrodymais, teisėtumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus ir skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų nekeitė.

Šis teismas antradienį paliko galioti nuosprendį A. Kandrotui-Celofanui ir kitoje byloje, joje vyras nuteistas už sukčiavimą, turto pasisavinimą, apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir nusikalstamą bankrotą.