Gediminas Šimkus: esama atsiskaitymų grynaisiais riba yra gera, šešėlį mažintų kitos priemonės

Jis taip pat teigia, kad nors ribojimas padėjo sumažinti šešėlį, reikėtų koncentruotis į kitas priemones.

Pasak jo, šešėlinė ekonomika Lietuvoje mažėja, tačiau išlieka „pakankamai aukštame lygyje“.

„Turime gana gerą 5 tūkst. eurų dydį, jis nusistovėjo tam tikrame lygyje. Ar padidinsi jį, ar pamažinsi, manau, kad situacija dabar nepasikeis. 

Jei norime galvoti apie paveikias šešėlio mažinimo priemones, turime eiti į kitas priemones“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Negalime įsivaizduoti, kad yra viena priemonė – grynųjų ribojimas – ir tada įvyks kažkoks šešėlio sumažėjimas. Pavyzdžiui, Lietuvoje PVM atotrūkis didesnis nei kitose Baltijos šalyse, net jei ir turime šitą priemonę“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Šimkaus, ES šalyse atsiskaitymo grynaisiais riba yra labai įvairi, pavyzdžiui, Kroatijoje siekia 10 tūkst., Latvijoje 7,5 tūkst., Ispanijoje – 1 tūkst. eurų.

Anot centrinio banko vadovo, apie kitus šešėlio mažinimo būdus kalbama nepakankamai: „E-sąskaitos, didesnė mokėtojų kontrolė ir taip toliau. Yra daugybė priemonių, kurios sustiprintų būtent šešėlio mažinimą“.

Kaip rašė BNS, pernai „Nemuno aušros“ frakcijos Seime nariai siūlė didinti ribą iki 15 tūkst. eurų. Rugpjūtį Finansų ministerija tokioms pataisoms nepritarė teigdama, kad tai neigiamai paveiktų pastangas mažinti šešėlinę ekonomiką.

Tačiau vėliau ministerija pati įregistravo pasiūlymą didinti ribą iki 10 tūkst. eurų, nes didesnė suma pažeistų Europos Sąjungos reglamentavimą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažino, kad šis siūlymas yra svarbus „Nemuno aušrai“.

Savo ruožtu konservatoriai praėjusią savaitę pasiūlė ribą mažinti iki 3 tūkst. eurų.

Žiniasklaida skelbė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nemato objektyvaus poreikio didinti ribą, priešingai – didesni grynųjų pinigų srautai gali didinti šešėlinę ekonomiką, sukčiavimą, mažinti pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. Ribos didinimui nepritaria ir Lietuvos verslo konfederacija – jos manymu, ji turėtų mažėti.

Pagal 2022 metų lapkričio 1 dieną įsigaliojusį įstatymą atsiskaitymai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.