Gintautas Paluckas teigiamai vertina pataisas dėl bausmių „čekiukų“ bylose: juk už pavogtą vištą į kalėjimą nieko nesodina

„Atsakomybė ir turi būti diferencijuota. Juk už pavogtą vištą į kalėjimą nieko nesodina. Tai šiuo atveju lygiai taip pat – pagal nusižengimo mastą, apimtį turėtų būti taikoma ir bausmė. 

Kai šiandien matome kai kurias situacijas, kai už keletą galbūt neteisingų išlaidų, kurios siekia šimtą ar porą šimtų eurų, yra siūloma eliminuoti už politikos keliems metams, aš nemanau, kad tai yra adekvatūs sprendimai. Todėl tą iniciatyvą vertinu kaip visiškai normalią ir adekvačią“, – antradienį žurnalistams sakė G. Paluckas. 

ELTA primena, kad Seimo narių grupė, kurią sudaro ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų parlamente atstovai, registravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma diferencijuoti atsakomybę, atsižvelgiant į padarytą žalą, kai asmuo teisiamas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, taip pat siauriau taikyti draudimą eiti pareigas.

Projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. BK pakeitimais siūloma  nustatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų. 

Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei  250 MGL (17 500 eurų). 

Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Šiuo metu BK numatyta, kad valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Dabar taip pat numatyta, kad į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. 

Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. 

Šią nuostatą BK pataisomis siūloma koreguoti, numatant, kad viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Norima nustatyti, kad teismas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą` skirtų tik veikos padarymo metu einamoms pareigoms arba vykdomai veiklai. 

BK pakeitimo projektą pasirašė 20 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų: socdemų atstovai Jūratė Zailskienė, Saulius Luščikas, Tadas Barauskas, Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Zuokas, demokratas Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė, liberalas Viktoras Pranckietis, konservatorius Valdas Rakutis, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius ir kiti. 

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų. 

„Čekiukų“ bylose kaltiems pripažintiems vietos politikams teismai skyrė baudas bei atėmė teisę dirbti savivaldybėse.