Grobstymą savivaldybėse demaskavęs Tapinas įvertino tendencijas: daugumoje savivaldybių rasime tą patį
(2)Parlamentaro Viliaus Semeškos surengtoje konferencijoje „Skaidri savivalda: savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimas“ iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius visuomenininkas A. Tapinas bei kiti politikai pasidalijo savo įžvalgomis, kaip reikėtų spręsti „kraujuojančios savivaldos“ problemą. Anot jų, būtina imtis veiksmų, tačiau realybės priemonės gali ir neveikti.
Seimo narys V. Semeška teigė, jog šiuo metu savivaldai yra palikta laisvė veikti, todėl patys tarybos nariai gali nustatyti, kiek išleisti kanceliarinėms priemonėms ar kurui. „Įstatymų leidimas paliko diskreciją patiems nusistatyti išlaidų dydį. Akivaizdu, kad kontrolės mechanizmas savivaldoje neveikia.
Šie institutai rodo, jog kontrolės nėra. Tarybos narių veiklos apmokėjimai skiriasi, pavyzdžiui, mažiausi – Plungės, Kazlų Rūdos, o didžiausias išlaidas nustatė Kauno ir Kauno rajono atstovai“, – susiklosčiusią situaciją komentavo Seimo narys ir pridūrė, jog jau dabar yra ieškoma būdų įsišaknijusiai problemai spręsti.
„Galima nustatyti galimų kompensuoti išlaidų sąrašą ir skatinti savivaldybes viešai skelbti apie narių skelbiamas išlaidas kompensavimui. Svarstytina galimybė jiems leisti įsigyti telefoną ar kompiuterį. [...] Tokiu būdu būtų užkardoma nuoma iš draugų, akcininkų. [...] Audito išvados – būtinos dėl kontrolės stokos“, – teigė V. Semeška.
Jo teigimu, viešajai tvarkai nusižengusiems politikams turėtų būti taikoma ne tik baudžiamoji, bet ir politinė atsakomybė.
Problemos – visose savivaldybėse
Konferencijoje dalyvavęs iniciatyvos „Skaidri savivalda“ autorius A. Tapinas atkreipė dėmesį, jog praktiškai visų savivaldybių veikla – neskaidri. „[...] Matome, kad vyksta galimai masiniai piktnaudžiavimai, netgi, sakyčiau, sukčiavimo schemos. Vienos gana banalios, kitos originalios.
Kaip matėme Pagėgių atveju, vicemerė atsiskaitinėjo ir teikė ataskaitą, kurioje yra daugiau nei 35 skirtingos mokėjimo kortelės. Kitame rajone, Molėtuose, pateikiami ataskaitoje čekiai, kur žmogus išrašo už 37 plovimus, nors neturi plovyklos. Neringoje yra nuomojami kompiuteriai iš draugų įmonių [...].
Tai apibendrinant akivaizdu, jog daugumoje savivaldybių rasime tą patį. Dabar atsirado ir nauja tyrimo linija. Pasirodo, jog kai kurie tarybos nariai net neturi pažymėjimo.
Pavyzdžiui, Druskininkuose išsiaiškinome, kad pažymėjimų neturi trys.
Tai čia bus dar papildomos užklausos savivaldybėms ir jau dabar eina papildomos užklausos savivaldybėms dėl to, kad patvirtinti, kiek tų tarybos narių iš tikrųjų turi vairuotojo pažymėjimus.
Panašu, jog tai nėra būtina, norint išvažinėti tuos 100 tūkst. km“, – žurnalistinio tyrimo rezultatus ir užkulisius komentavo iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius.
Šešėlis ant Kauno ir Kauno rajono
A. Tapinas teigė, jog vykdant tyrimą kyla nemažai iššūkių bendraujant su savivalda. „[...] Vienur yra lengviau, kitur – labai sudėtinga. Vilius paminėjo (Semaška – red. past.) daugiausia išmokų skiriančias savivaldybes – Kauną ir Kauno rajoną. Kol kas jos jau yra gavusios mūsų advokatų teisines pretenzijas, į jas jokios reakcijos nėra. Tai bus vis dėlto teisinis procesas, nes mes manome, jog viešieji pinigai turi būti viešai matomi [...].
Kitose savivaldybėse bendradarbiavimas vyksta sklandžiau. Tiesiog merai ar tarybų atstovai sako, jog mes tikrai bendradarbiausime, tačiau mums reikia laiko.
Tai yra suprantama, nes, pripažinkime, per šiuos ketverius ar aštuonerius metus niekam šitie dalykai nebuvo įdomūs, todėl dauguma dokumentų yra nesuskaitmeninti, o tiesiog sudėti į stalčiukus [...]“, – tyrimo metu kilusias problemas atskleidė visuomenininkas ir pabrėžė, jog viena savivaldybė – pavyzdinga.
„Reikia susitvarkyti taip, kaip susitvarkė Mažeikių savivaldybė, kur pas juos viskas suskaitmeninta. Kiekvienas tarybos narys turi savo folderiuką, pfd ir jie sugebėjo viską per kelias dienas atsiųsti. Kitos savivaldybės prašo 3–4 savaičių [...].
Kol kas jokios reakcijos nesame gavę iš Tauragės savivaldybės. [...] Tai čia, matyt, kai kur bus toks kūrybiškas bendradarbiavimas, profesionalus, kai kur galbūt rankų laužymas ir teisminiai procesai“, – aiškino visuomenininkas.
Politikų reakcija – spengianti tyla
A. Tapino teigimu, šiuo metu politikų pozicija dėl tyrimo – stebinanti. „Kol kas man yra labai įdomi politikų reakcija, partijų vadovų, tokia spengianti tyla. Suprantama, jog visos partijos savo skyriuose turi asmenis, kurie galimai piktnaudžiavo, sukčiavo. Jei jie pradės tokius principingus sprendimus iki pinigų grąžinimo, gali kilti labai didelis pasipiktinimas.
Tačiau galima bent jau suspenduoti tarybos narius, kai mes turime akivaizdžius pavyzdžius, kai Kipro konservatorė Mažeikiuose parveža rusiškai išrašytus čekius už internetą po 200 eurų, kur yra akivaizdus fake‘as.
Tai nereikia ikiteisminio tyrimo, kad priimtų bent jau laikiną principinį sprendimą“, – įžvalgomis dalijosi A. Tapinas ir teigė, jog iš kai kurių savivaldybių gautos naujausios ataskaitos džiugina.
„Pabaigoje geroji žinia, gavome iš vienos savivaldybės balandžio mėnesio ataskaitą. [...] Tik keli Ukmergės nariai panaudojo visas lėšas. Tą pačią tendenciją matau ir Neringoje“, – nurodė visuomenininkas.
Konferencijos metu V. Semeška A. Tapino teiravosi, kokias išvadas turėtų padaryti parlamentarai.
Reaguodamas į parlamentaro klausimą visuomenininkas atsakė, jog tikėtis realių pokyčių net ir pakeitus įstatymus būtų naivu. „Jeigu tai – partijos, mums žadėjusios skaidrumą, tai taisyk netaisęs tą įstatymą, niekas nepasikeis.
Aš galvoju, jog čia yra dar viena didelė bėda – moralinė atsakomybė. Merai irgi sutinka, jog buvo tvarkytasi lyg su savo pinigais. Ugniagesiai, mokytojai irgi gauna mažus atlyginimus, tačiau nesumąsto vogti ar ugniagesiai išsipumpuoti kuro savo reikmėms [...]“, – pabrėžė A. Tapinas.
Rašyti komentarą