Grybauskaitė: Sausio 13-oji ateina patikrinti mūsų pasirengimo apginti Lietuvą

„Sausio 13-oji kasmet ateina patikrinti mūsų atminties, mūsų budrumo, drąsos ir pasirengimo vėl apginti Lietuvą, savo valstybės Nepriklausomybę. Kaip ir tada, prieš 35 metus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Grybauskaitė.

Antradienį Lietuva 35-ąjį kartą mini tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Šiai sukakčiai paminėti visoje Lietuvoje surengta tradicinė pilietinė akcija „Pergalės šviesa“, dienos eigoje vyks ir kiti minėjimo renginiai.

Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje bus padėta gėlių.

Vėliau minėjimas persikels į istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę.

Čia kalbės prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Lietuvos laisvės gynėjo, 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romas Gudaitis. 

Renginyje taip pat kalbės aktorius, režisierius, teatro „Lėlė“ vadovas, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys, šaulys Paulius Tamolė, parlamento gynėjas, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus (ATAS) pareigūnas nuo pat jo įkūrimo dienos Saulius Vincentas Tulevičius.

Minėjimo metu Medininkų tragediją 1991 m. liepos 31 d. vieninteliam išgyvenusiam Lietuvos muitinės pareigūnui, Evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkui Tomui Šernui bus įteikta 2025 m. Laisvės premija už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

Vidurdienį prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje suplevėsuos valstybės vėliava, ceremonijai pasibaigus Vilniuje Gedimino prospektu žygiuos Lietuvos kariuomenės Garbės kuopa ir orkestras. 

ELTA primena, kad ir kituose Lietuvos miestuose 35-ąjį kartą bus prisimenamos istorinės 1991-ųjų akimirkos, pagerbiamas žuvusiųjų už nepriklausomybę atminimas.

Sausio 13-oji – viena reikšmingiausių Lietuvos istorijos datų, žyminti 1991 metų įvykius, kai Lietuvos žmonės stojo ginti savo laisvės ir nepriklausomybės. Nepaisydami sovietų kariuomenės grėsmės, tūkstančiai piliečių susivienijo prie strateginių objektų, o Vilniuje vykusios kruvinosios nakties metu žuvo 14 laisvės gynėjų, šimtai žmonių buvo sužeisti.