Studentų bendrabutis

Gyvenimo VU studentų bendrabutyje užkulisiai: baiminosi tarakonų, o gavo naujas draugystes ir piktus likimo draugų raštelius

(2)

Sulaukę kvietimo studijuoti norimame universitete ar kolegijoje, studentai vis dar per daug neatsipalaiduoja. Mat laukia kitas svarbus žingsnis – gyvenamosios vietos paieškos. Vieni renkasi nuomotis butą, o kiti – patirti nepagražintą studento gyvenimą su visais jo privalumais ir apsistoja bendrabutyje.

Skaičiuojant paskutines rugpjūčio dienas prie vieno iš sostinėje, Saulėtekyje, esančių Vilniaus universiteto (VU) bendrabučių jau nuo ankstyvo ryto mindžikuoja eilutėje sustoję būsimi pirmakursiai ir jų tėvai.

Vyksta pirmo kurso bakalaurantų ir magistrantų apgyvendinimas.

Organizatorių nuotr.

Apgyvendinimo VU bendrabutyje diena. / Alfa.lt

Progą pasižvalgyti po būsimus jų namus bei pakalbinti bendrabučio senbuvius turi ir portalas Alfa.lt.

VU studentų bendrabutis – iš arti

Įėjimas į studentų gyvenamąsias patalpas šįkart neužrakintas, tačiau dažniausiai, o vakarais visada čia gali įeiti tik specialų magnetuką turintys gyventojai.

Bendrabutyje, kuriame yra 16 aukštų, veikia 2 liftai, tačiau miklesni gali pasinaudoti ir laiptais.

Aukštuose įrengta po 13 gyvenamųjų kambarių. Kiekviename aukšte yra ir bendro naudojimo patalpos – 2 dušai, 4 tualetai ir virtuvė. Pastarosios buvo atnaujintos 2021 m.

Studentams norint išsiskalbti drabužius, jų visai nebūtina gabenti į tėvų namus.

Penktame bendrabučio aukšte veikia skalbimo mašina ir džiovyklė, dar vieną skalbimo mašiną turi ir dešimto aukšto gyventojai. Tiesa, norint ja naudotis reikia susimokėti.

Skalbimas kainuoja 2,5 euro, o džiovinimas – 1,5 euro.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

[Foto galerija] VU studentų bendrabutis Saulėtekyje.

Kildami liftu sutinkame ir vieno iš pirmakursių tėtį, jau apžiūrėjusį bendrabutyje gautą kambarį.

Vyras sako, jog bendrabutis neblogas, tačiau pastebi, kad kambaryje trūksta spintelių daiktams susidėti, nėra šaldytuvo.

Ir iš tiesų, pakalbinus vietoje sutiktus senbuvius, paaiškėja, kad, tik atsikrausčius į bendrabutį, dažniausiai čia galima rasti 2–3 lovas su čiužiniais (priklausomai nuo to, ar kambarys yra dvivietis, ar trivietis), stalą, kėdžių ir visuose kambariuose įrengtą sieninę spintą.

Daugiau baldų galima rasti tuo atveju, jei ankstesni kambario gyventojai pasitaikė dosnūs ir paliko savo atsivežtą kraitį.

Čia ne pirmus metus gyvenantys studentai sako, jog atsivežti savų baldų administracija tikrai nedraudžia, o prireikus montavimo pagalbos, jos galima sulaukti ir iš bendrabučio darbuotojų, pavyzdžiui, šie gali padėti sumontuoti sieninę lentyną.

Kovoje dėl švaros – pikti studentų rašteliai

Plačiau apie savo patirtį VU studentų bendrabutyje papasakojo bakalauro studijas šiemet baigusi Gintarė.

„Prieš įsikeliant į bendrabutį labai gąsdino gyvenimas su naujais kambario draugais. Atrodė, jog tai bus didžiausias minusas.

Tačiau apsigyvenusi su tinkama kambario drauge supratau, kad tai – kaip tik didelis privalumas, atnešęs man draugystę.

Gal tik norėjau gyventi dviese, o ne trise, nes kambarys buvo mažas.

Žinoma, didžiausias privalumas buvo maža nuomos kaina – už vietą triviečiame kambaryje kas mėnesį mokėdavau po 44 eurus.

Itin patogu ir tai, kad bendras erdves kasdien išvalo ir sutvarko valytoja, tačiau ir patys studentai šiais laikais nebėra tokie šiukšlintojai.

Erzindavo gana dažnai gendantis liftas, dėl kurio yra tekę ir pavaikščioti, ir ilgai palaukti “, – pasakojo Gintarė.

Nors mergina džiaugėsi, kad jos gyvenimo bendrabutyje laikotarpiu bendro naudojimo erdvėse buvo palaikoma tvarka, atidžiau apžiūrėjus virtuves ir tualetus, čia galima rasti mažiau patenkintų studentų paliktus raštelius.

Kaip galima suprasti iš raštelių turinio, studentus itin erzina kriauklėse palikti maisto likučiai ar apdergti tualetai.

„Sveikučiai,

Jeigu atsitinka taip, kad prišikat kriauklę (ar kitas virtuvės vietas), būkite geručiai ar bent jau normalūs, ir susivalykit tą šūdą, nes indų išsiplaut neapsivėmus yra neįmanoma.

P.S. arba bent praneškit, iš kurio Jūs kambario, kad žinoti, kurias duris apšikt“, – buvo rašoma viename iš virtuvėje pakabintų raštelių.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

[Foto galerija] Studentai prašo vieni kitų supratingumo dėl tvarkos bendrabučio tualetuose ir virtuvėse.

Perskaitytoms žinutėms antrino ir būsima ketvirto kurso studentė Dovilė.

„Tualetai kartais būna labai nešvarūs, apdergti. Dušai taip pat, kartais gali rasti ant sienos prilipusių plaukų – būna nemalonu, nes nežinai, kas tuos plaukus čia paliko.

Aš šlykštėdavausi tokiais dalykais“,– pasakojo neseniai iš bendrabučio išsikrausčiusi mergina.

Nuomos kainos augo penktadaliu

Tačiau nemalonių patirčių sąrašas netrukus baigiasi.

Kaip ir anksčiau kalbinta mergina, Dovilė džiaugiasi, jog bendrabutyje užsimezgė nauja draugystė – su viena iš kartu kambaryje gyvenusių merginų jos tapo geromis draugėmis ir iš bendrabučio į butą išsikėlė drauge.

„Kitas privalumas yra pinigai – anksčiau mokėdavome po 44 eurus per mėnesį, dabar kainos pakilo ir kainuoja 55 eurus.

Bet vis tiek labai gera kaina, gali keliauti, daugiau sau leisti ar sutaupyti, jei ir dirbi, ir iš tėvų sulauki pagalbos.

Smagu tai, kad gana daug draugų taip pat gyvena bendrabutyje, gali su jais dažnai susitikti arba prireikus ko pasiskolinti.

Pavyzdžiui, druskos – tada nereikia eiti į parduotuvę. Kaimynai taip pat buvo draugiški – kartais vakarais gana ilgai leisdavome muziką, ir nors bendrabučio taisyklės to neleidžia, aplink gyvenantys studentai pasitaikė supratingi ir neskųsdavo“, – šyptelėjo Dovilė.

Tiesa, studentė neneigia, jog kambarys, kuriame gyveno, nėra didelis, o juo dalijantis trise yra gana sunku nesusipykti, mat kiekviena turi skirtingą rutiną, nėra pakankamai privačios erdvės – daugiau laisvės būdavo nebent tokiu atveju, kai kambario draugės išvažiuodavo namo arba pati Dovilė grįždavo pas tėvus.

Bendrabutyje dvejus metus gyvenanti Dorotėja pasakojo, jog prieš atsikeldama buvo įbauginta minčių apie ant žemės bėgiojančius tarakonus ar pelėsį kambariuose. Tačiau realybė buvo visai kitokia.

„Gavome atnaujintą kambarį, puikius kambario draugus.

Už tokią kainą, kurią mokame, iš tikrųjų labai gerai gyvename. Kiekvieną rytą darbo dienomis bendras patalpas išvalo valytoja, taigi su higiena taip pat viskas gerai.

Aišku, viskas priklauso ir nuo to, kaip tu pats įsirengi kambarį ir kaip nori gyventi.

Aš noriu gyventi gražiai ir patogiai, tad, šiek tiek investavus, išėjo labai puikus kambarys.

Tikrai esu labai patenkinta, kad nusprendžiau gyventi bendrabutyje – čia patogu ir lengva, o dar ir pinigų galima sutaupyti“, – pasakojo Dorotėja.

Belieka tikėtis, jog ir naujų bendrabučio gyventojų patirtys nebus nuviliančios.

Pasak VU Bendrabučių centro, administruojančio Saulėtekio alėjoje, Čiurlionio bei Didlaukio ir Olandų gatvėse esančius bendrabučius, direktoriaus Nerijaus Cicilionio, šiemet apsigyventi buvo pakviesti 1495 pirmo kurso studentai.

Prieš įsikeliant naujiems gyventojams minėtuose VU bendrabučiuose buvo pakeltos ir nuomos kainos – jos augo 20 proc.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder