Idėja suburti centristinių partijų koaliciją subliuško: politinis laukas liko suskaldytas

Politiniam centrui priklausančias jėgas sutelkti bandęs „darbiečių“ lyderis Andrius Mazuronis teigia, kad nepaisant keltų ambicingų tikslų, politinio sutarimo tarp skirtingų partijų surasti nepavyko.

„Pas mus Lietuvoje kiekvienas sau... Atskirai veikia netgi tie politiniai subjektai, kurie susirenka 0,2 procento visuomenės palaikymo“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas.

Tiek A. Mazuronis, tiek užmojį palaikęs partijos „Laisvė ir teisingumas“ laikinasis pirmininkas Artūras Paulauskas neslėpė ambicijų šiuo klausimu.

Kalbėta, kad prie koalicijos prisijungti galėtų ne tik reitingų lentelėje kelias dešimtąsias procento renkančios politinės jėgos, bet ir Sauliaus Skvernelio vadovaujama partija „Vardan Lietuvos“ ar Ramūno Karbauskio „valstiečiai“.

Visgi, pripažįsta A. Mazuronis, į koaliciją kviestos partijos nusprendė dalyvauti atskirai.

„Jie įsivaizduoja, kad gali vieni eiti į rinkimus. Jie nemato poreikio jungtis arba konsoliduoti jėgas. Mes pabandėme suburti visus, bet akivaizdu, kad koalicinė idėja nebus labai gyvybinga vien dėl to, kad nelabai kas mato prasmę ir nelabai kas palaiko mūsų iškeltą idėją politinio centro jėgoms konsoliduotis“, – sakė A. Mazuronis.

„Smulkiosios partijos yra linkusios eiti į politinį rūką ir taip išlikti pačios sau gražios“, – pridūrė jis.

Todėl, konstatuoja „darbietis“, dėl atmestos „geros idėjos“ blogiau bus tik pačioms opozicinėms jėgoms.

„Dabar juk būtent valdančiajai daugumai palikti geresni šansai pasirodyti. Politinis laukas liko suskaldytas ir tai naudinga valdančioms politinėms jėgoms“, – samprotavo A. Mazuronis.

Vis dar svarsto apie partijų susijungimą

Nors idėja suburti plačią partijų koaliciją subliuško, „darbiečiai“ bei „Laisvės ir teisingumo“ partija tęsia derybas svarstydami, ar yra galimybės joms suvienyti jėgas. 

Kaip tvirtino Darbo partijos pirmininkas, vis dar nėra atsitraukta nuo idėjos susijungti į vieną politinį darinį. Anot jo, pokalbiai šiuo klausimu vis dar vyksta ir jau ateinančią savaitę turėtų paaiškėti galutiniai sprendimai.

„Derybinė grupė dar dirba, šnekos vyksta ir kitą savaitę bus aiškūs rezultatai, ar pavyko kažką sutarti“, – sakė A. Mazuronis.

ELTA primena, kad spalį opozicijai priklausanti Darbo partija bei partija „Laisvės ir teisingumas“ prakalbo apie galimą koaliciją kitų metų rinkimams.

Rinkiminėms koalicijoms taikomas aukštesnis – 7 proc. siekiantis barjeras. Atskirai dalyvaujančios partijos sąrašas Lietuvoje turi surinkti bent 5 proc. balsų, kad pretenduotų į mandatus proporciniu būdu.

Šiuo metu Darbo partija Seime turi 8 mandatus, „Laisvė ir teisingumas“ nėra parlamentinė. Politinė jėga turėjo vieną atstovą parlamente – Remigijų Žemaitaitį.

Tačiau po pastarojo antisemitinių pasisakymų „Laisvė ir teisingumas“ pašalino politiką iš organizacijos gretų.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks 2024 m. spalį.