Ignas Vėgėlė dėl žurnalistinio tyrimo svarsto kreiptis į teisėsaugą: tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus

„Bandysiu analizuoti, kokiu būdu ponia Ingrida Šimonytė galėjo gauti didesnį balsų skaičių. Galbūt dėl tų melagingų tyrimų, kurie buvo atlikti prieš mano artimų žmonių valdomas įmones. Spėčiau, kad tai galėjo būti vienas iš rezultatus pakeitusių (faktorių – ELTA). Aš svarstysiu taip pat ir apie teismo procesus, ar juos verta pradėti, ar ne. Mano supratimu, pridėti „galimai“ žodelį prie nusikalstamos veikos, tą žino visi, kad tokį dalyką darant gali sulaukti atsakomybės už reputacijos, orumo žeminimą“, – žurnalistams rinkiminiame štabe teigė I. Vėgėlė.

Kaip skelbta anksčiau, prieš kelias savaites žiniasklaida pranešė, kad kandidato į prezidentus I. Vėgėlės šeimos valdoma šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ galimai apeidinėjo Rusijai įvestas sankcijas. Tai atskleidė „Laisvės TV“, tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvo „Biuro“ tyrimas.

Įmonė kategoriškai neigia bet kokį savo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo mechanizme.

Savo ruožtu I. Vėgėlė akcentavo, kad šis tyrimas galėjo nulemti nuvylusius rinkimų rezultatus.

„Aš kalbu apie tai, kaip kai kurie asmenys galimai galėjo pasiekti, kad rezultatas yra toks. Logika yra labai paprasta. Negalima asmens kaltinti nusikaltimu pridedant „galimai“. Likus trims savaitėms iki rinkimų tai yra reputacijos žeminimas. Tai galėjo įtakoti, manau, kad buvo nemaža dalis rinkėjų, kurie buvo apgauti, jiems aš buvau padarytas baubas. Ir iš to baubo gavosi tai, kad mes turėjome mažesnį nei prognozavome rinkiminį rezultatą. Tačiau džiaugiuosi, kad didelis žmonių skaičius nepatikėjo tais melais ir visgi atidavė balsą“, – sakė jis.

Kandidatas patikino, kad pirmiausia jis įsivertins, ar dėl žurnalistų tyrimo reikia kreiptis į teismą, o vėliau spręs dėl savo ateities politikoje.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.

Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas I. Vėgėlė, gydytojas Eduardas Vaitkus ir eksparlamentaras Remigijus Žemaitaitis.