Ignas Vėgėlė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo ESO 160 mln. eurų istorijoje
I.Vėgėlės nuomone, šios pinigų surinkimo iš vartotojų epopėjos pamiršti negalima nes - pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet daugėja neatsakytų klausimų dėl aukštų energijos kainų vartotojams; antra, panašu, kad VERT negina vartotojų interesų taip, kaip turėtų pagal įstatymus; trečia, kyla klausimas, ar ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimo požymių.
Kaip žinoma, 2018–2021 m. laikotarpiu ESO iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų investicijoms skirtų lėšų, kurių galimai nepagrįstai ir neteisėtai neinvestavo ir vėliau išmokėjo jas (ar jų dalį) dividendais akcininkams, tarp jų ir privatiems, kurie aptariamu laikotarpiu turėjo iki 7 proc. akcijų. Valstybės kontrolės auditas nustatė, kad dėl to kiekvienas elektros energijos vartotojas 2018–2021 metais ESO sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo.
2023 m. lapkričio 14 d. I. Vėgėlė kreipėsi į Lietuvos gyventojus paaiškindamas, kaip vadovaujantis teisės aktais būtų galima nedelsiant išsireikalauti iš ESO permokėtas lėšas. I. Vėgėlė paragino gyventojus kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek tas ar kitas vartotojas permokėjo. Tačiau ESO vartotojams atsiuntė standartinius bendrojo turinio laiškus be konkrečių sumų. Nežinant įsiskolinimo sumos, užskaitymas, kurį I. Vėgėlė siūlė kaip skolos atgavimo variantą, nėra įmanomas, nes užskaičius didesnę sumą nei ESO skola konkrečiam vartotojui, įmonė galėtų pradėti vartotojui brangiai kainuosiantį išieškojimo procesą.
Vis dėlto vieši I. Vėgėlės pasisakymai atnešė pergalių.
„Praeitų metų pabaigoje Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) planavo tvirtinti ESO pasiūlymą, kad lėšos buitiniams vartotojams būtų grąžintos per 15 metų. Po mano viešų pasisakymų, VERT nusprendė, kad buitiniams vartotojams ESO privalės grąžinti lėšas per kiek daugiau nei 2 metus, o verslui – per mažiau nei aštuonerius. Nesitaikstydami su savivale nemažai laimėjome. Visgi, šios pinigų iš vartotojų susirinkimo epopėjos negalima palikti istorijai, nes, pirma, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet daugėja neatsakytų klausimų dėl aukštų energijos kainų, kurios blogina žmonių gyvenimo kokybę bei mažina Lietuvos verslo konkurencingumą; antra, manau, kad VERT negina vartotojų interesų taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir, trečia, keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimo požymių,“- sako dr. Ignas Vėgėlė.
I. Vėgėlė pastebi dar vieną keistenybę, nes ESO įmonė, kuri yra iš dalies privati, surinko lėšas iš konkrečių vartotojų, o grąžins jas į bendrą „vartotojų rinką“. Tai reiškia, kad konkretus vartotojas, kuris ESO yra permokėjęs konkrečią sumą, tos įmokėtos konkrečios sumos neatgaus.
„Pavyzdžiui jūs 2018-2021-ųjų laikotarpiu kas mėnesį vartodami po 100KW elektros ESO sumokėjote 88 eurais daugiau nei turėjote. ESO mokėjimai yra „pririšti“ prie suvartoto elektros energijos kiekio – mažiau vartojate, mažesnis ir ESO mokestis. Ir atvirkščiai – daugiau elektros vartojantiems ir ESO įmokos didesnės. Kai 2024-aisiais ESO ims grąžinti permoką, jūs, ko gero, tiek pat elektros energijos jau nevartosite; jei vartosite daugiau, nei 2018-2021-ųjų laikotarpiu – atgausite daugiau, jei mažiau – atgausite mažiau, o jūsų pinigus atgaus kiti, t.y. tie, kas vartos daugiau. O jei jūs apskritai nebevartosite (pvz., pasistatysite saulės jėgainę, parduosite tą objektą ar išvyksite laikinai gyventi svetur), iš ESO pinigų išvis neatgausite, juos atgaus kiti. Kyla klausimas, ar vadovaujantis vartotojų teisių apsaugos reikalavimais, bent vienam privačiam (ar iš dalies privačiam) subjektui leidžiama pinigus paimti iš konkretaus asmens, o grąžinti juos ne jam konkrečiai, o bendrai į rinką?“
I. Vėgėlė atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2023 m. birželio 1 d. iš Baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kurioje numatyta bausmė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo.
„Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui pasirašius – atsakomybės už neatsargiai iššvaistytą valstybinį turtą nebeliko. Prokurorams nuo šiol reikės įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne dėl neatsargumo), kas ženkliai apsunkina šios normos taikymą. Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai ją švelnina. Grynas sutapimas?“
Ignas Vėgėlė tikisi, kad Generalinei prokuratūrai pavyks išlaikyti nepriklausomumą ir bus pateiktas tikras ir teisingas šios istorijos teisinis vertinimas.
Pilnas kreipimosi tekstas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą