„Sodra“: vidutinis atlyginimas per metus augo 12 proc.

Infliacija dar neįveikta – didėja naujo kainų šoko rizika

Tarptautinis verslas perspėja pinigų politikos formuotojus per anksti nepradėti mažinti palūkanų normų, nes daugybė veiksnių galėtų vėl padidinti infliaciją.

Galimą naują kainų augimą gali sukelti į pavojų patekęs vienas pagrindinių pasaulio prekybos kelių. 

Infliacija JAV ir Europoje pastaraisiais mėnesiais sulėtėjo daugiausia dėl energijos kainų suvaldymo, bet kova su kylančiomis kainomis dar toli gražu nelaimėta, teigia JAV žiniasklaida. 

Irano remiamų husių kovotojų išpuoliai Raudonojoje jūroje privertė žaliavas gabenančius konteinerių ir birių krovinių laivus bei naftos tanklaivius plaukti ilgesniu maršrutu aplink Afriką, todėl smarkiai išaugo transportavimo ir draudimo išlaidos.

Kol kas krovinių gabenimo tarifų šuolis dar nepersimetė į vartotojų kainas – gruodį JAV, Europoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) bendroji infliacija smarkiau nedidėjo. 

Vis dėlto infliacijos pokyčiai rodo, kad infliacijos sumažinimas iki 2 proc. – Federalinio rezervų banko, Europos Centrinio Banko (ECB) ir kitų didžiųjų centrinių bankų siekiamos ribos artimiausioje perspektyvoje gali nepasiekti, rašo CNN. 

Portalas cituoja Davoso forume Šveicarijoje kalbėjusį Prancūzijos centrinio banko valdytoją François Villeroy de Galhau.

„Dar per anksti skelbti pergalę. Darbas dar neatliktas“, – sakė jis. 

Panašiai Davose pasisakė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinio direktoriaus pavaduotoja Gita Gopinath.

Anot jos, rinkos tikėjosi, kad centriniai bankai nusisuks nuo spartaus palūkanų normų didinimo politikos ir jas pradės „gana agresyviai“ mažinti. 

„Manau, dar per anksti daryti tokią išvadą“, – teigė ji.

Keli bankininkai ir generaliniai direktoriai, dalyvavę kasmetiniame renginyje snieguotame Alpių slidinėjimo kurorte, perspėjo pinigų politikos formuotojus per anksti nepradėti mažinti palūkanų normų, nes daugybė veiksnių galėtų vėl padidinti infliaciją. 

TVF atstovė G. Gopinath teigė, kad infliacijos augimo riziką didina tiekimo grandinės sutrikimai, prekybos protekcionizmas, klimato kaitos sukeltos nelaimės ir ginkluoti konfliktai.

Didžiausio JAV banko „JP Morgan Chase“ Turto valdymo skyriaus generalinė direktorė Mary Callahan Erdoes perspėjo apie kitą, subtilesnę, riziką.

„Kai tik centriniai bankai pradeda mažinti palūkanų normas, žmonės pasijaučia geriau, atsipalaiduoja ir pradeda leisti daugiau pinigų. Tai gali akimirksniu sukelti infliaciją“, – sakė ji. 

Europos ir JAV centrinių bankų atstovai Davose prieštaravo tarp prekybininkų vyraujančiai nuomonei, kad palūkanų mažinimas yra neišvengiamas.

ECB pirmininkė Christine Lagarde pareiškė, kad bankas greičiausiai sumažins palūkanų normas tik vasarą, tačiau pabrėžė, kad vis dar išlieka tam tikras netikrumas.

„Esu įsitikinusi, kad pasiekėme aukščiausią (palūkanų normų – red.) tašką išvengdami dar vienos krizės. Dabar turime išlaikyti aukštas palūkanų normas tiek ilgai, kiek reikia, kad infliacija grįžtų iki 2 proc. lygio“, – sakė ji „Bloomberg“ televizijai.

Analitikai pripažįsta, kad didelė naujo kainų augimo rizika kyla dėl besiplečiančio konflikto naftą išgaunančiuose Artimuosiuose Rytuose, kur vis didesnę įtampą kelia Izraelio ir „Hamas“ karas. 

Praėjusią savaitę antskrydžiais į kaimyninės valstybės teritoriją apsikeitė ir konfliktą dar labiau paaštrino Iranas ir Pakistanas. 

JAV ir JK karinės pajėgos smogė kelioms dešimtims taikinių husių kontroliuojamose Jemeno teritorijose. JAV prezidentas Joe Bidenas teigė, kad tai grynai gynybinis veiksmas kaip tiesioginis atsakas į husių keliamą grėsmę laivybos laisvei Raudonojoje jūroje ir Sueco kanale.

Nepaisant besiplečiančio konflikto, pasaulinės naftos ir benzino kainos beveik nepakilo, o gamtinės dujos netgi atpigo, nes sumažėjusi paklausa ir didelė pasiūla užgožė nerimą dėl geopolitikos. 

Nors didžiausią riziką infliacijos augimui kelia galimas energijos kainų šuolis, nereikėtų atmesti ir krovinių vėlavimo bei transporto išlaidų augimo, teigia analitikai. 

Laivyba Sueco kanalu sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2021 m. kovo, kai kanalą šešioms dienoms blokavo „Ever Given“ konteinerių laivas. 

Londone įsikūrusios laivybos konsultacijų įmonės „Drewry“ duomenimis, konteinerių gabenimo kaina daugeliu judriausių pasaulio prekybos maršrutų nuo gruodžio vidurio padvigubėjo, o kai kuriais atvejais patrigubėjo.

Ekonomistai pabrėžia, kad šios išlaidos sudaro nedidelę dalį galutinės prekių kainos, kurią moka vartotojai, bet infliacija gali šiek tiek padidėti, jeigu aukštesnės kainos išliks ilgesnį laiką. 

Didžiausios pasaulyje laivybos grupės „Maersk“ generalinis direktorius Vincentas Clercassakė, kad sutrikimai Sueco kanale gali tęstis dar mažiausiai mėnesį. „Kuo ilgiau tai tęsis, tuo brangiau tai kainuos“, – teigė jis. 

Prekių gabenimo sutrikimus ir transporto išlaidų augimą dar labiau galėtų paskatinti tai, kad pradeda trūkti konteinerių. 

Pasaulinės logistikos rinkos lyderės DHL generalinis direktorius Tobiasas Meyeris Davose perspėjo, kad dviem savaitėmis ilgesnės kelionės aplink Afriką gali sukelti konteinerių trūkumą Azijoje, nes jie dabar grįžta lėčiau, nei buvo planuota.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder