Ingrida Šimonytė

Ingrida Šimonytė pasišaipė iš Gitano Nausėdos veiksmų kuriant „gerovės valstybę“

(11)

Vieni konservatorių lyderių pirmasis Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma bei premjerė Ingrida Šimonytė dalį Seime vykusios Vyriausybės valandos išnaudojo pasišaipymui iš prezidento Gitano Nausėdos.

„Turbūt premjerei teko žiūrėti laidą „Dėmesio centre", kur Respublikos prezidentas bičiuliškame pokalbyje su žurnalistu įrodė turbūt, kad bebaigęs kurti gerovės valstybę.

Buvo akcentuotas ir atlyginimų išaugimas, ir padidintos pensijos, pagerėję socialiniai rodikliai.

Norėčiau klausti, kaip jautėtės žiūrėdama tą laidą ir kiek, taip sakant, Vyriausybė, vykdydama socialinę politiką, mato prezidento kokį nors indėlį per tą gerovės valstybės kūrimo prizmę?", - spektaklį pradėjo J.Razma.

„Na, kad jūs šmaikštaujate, tai ir aš sau leisiu pašmaikštauti.

Čia ne pirmas kartas, man yra tekę skaityti interviu viename savaitraštyje taip pat, kur perskaičiau, kad prezidentas padidino perskirstymo per biudžetą iki 32 proc. BVP. Ilgai bandžiau prisiminti, kokį įstatymo projektą buvo pateikęs, kad taip atsitiktų, ir man nepavyko.

Tai taip jau kalbu turbūt nebe ironiškai, o sarkastiškai, kad, prisimindama Lietuvoje kartais vykstančias diskusijas, ar Lietuvai reikalinga Prezidento institucija ir kokios turėtų būti jos funkcijos, pagalvojau, kad turbūt yra priešingai - Lietuvai visiškai nereikia Vyriausybės ir Seimo, o ne Prezidento institucijos, nes, tiesą sakant, iš konteksto galima suprasti, kad Vyriausybė ir Seimas labiau trukdo ir kad gal tada prezidentas padarytų daugiau gerų darbų, negu kad dabar gali padaryti kaip Prezidentas, kai Prezidentui trukdo Vyriausybė ir Seimas.

Tai čia yra ironija ir sarkazmas tiems, kas nesupranta", - dėstė I.Šimonytė.

Surimtėjusi ji pareiškė, kad Vyriausybė vykdo savo programą, bet gyvenimo gerėjimas - ne vien jos nuopelnas.

„Tai, kad per pastarąjį laikotarpį gana sparčiai augo darbo užmokesčiai biudžetiniame sektoriuje ir taip pat pensijos, yra nei ypatingas Vyriausybės nuopelnas, nei ypatingas Seimo nuopelnas, nei juo labiau ypatingas koks nors prezidento nuopelnas.

Pensijos yra indeksuojamos pagal įstatyme nustatytą formulę, kur yra naudojami objektyvūs dydžiai, vieni iš jų yra darbo užmokesčio didėjimas.

Pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio didėjimas ekonomikoje buvo dviženklis, natūralu, kad ir pensijų indeksavimas irgi atliepdamas tą didėjimą, na, šiek tiek vėluodamas, bet vis tiek atliepdamas, buvo irgi panašus.

Taip, praėjusiais metais buvo daug tokių situacijų, kai reikėjo reaguoti į energetinę krizę ir numatyti tam tikrus laikinus papildomus saugiklius ir vartotojams, ir verslams tol, kol energetikos kainos normalizuosis, tai tą irgi Vyriausybė darė.

Biudžetinio sektoriaus darbo užmokestis visose srityse taip pat didėjo, stengiamės aplenkti privataus sektoriaus darbo užmokesčio didėjimą, turėdami minty, kad tas atsilikimas daug kur yra dar gana ženklus.

Nevisiškai pavyko, nes vis dėlto privačiame sektoriuje darbo užmokestis irgi auga labai sparčiai visus tuos trejus metus.

Žinot, kažkada A. Kubilius mėgdavo sakyti, kad yra dalykai, kurie vyksta „dėl" arba „nepaisant", tai aš labiau sakyčiau, kad čia yra tie dalykai, kurie vyksta „nepaisant", kadangi tai, kad ekonomika auga, darbo užmokesčiai auga, yra pirmiausia privataus sektoriaus iniciatyvos nuopelnas.

Pagal tai, žinoma, valstybė surenka lėšas, kurias gali naudoti, jas skirsto arba pagal įstatyme nustatytus principus, kaip pensijų indeksavimo atveju, arba pagal nustatytus prioritetus, prioritetus diktuoja Vyriausybės programa, kuri yra patvirtinta Seimo.

Matyt, tiek čia ir būtų to komentaro", - užbaigė I. Šimonytė.

Organizatorių nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder