Ingridos Šimonytės atsakas kritikai dėl eksporto apribojimo: teisės aktai nėra iškalti akmenyje

Ji taip pat sako, kad verslas pats laiku nepateikė nuomonės dėl šių pakeitimų, nors jie buvo pateikti derinimui su visuomene.  

„Man atrodo, kad visi teisės aktai, kurie yra priimami, tai nėra kažkas, kas iškalta akmenyje. Ir matyt, kad į konkrečias pastabas ir priekaištus galima reaguoti. 

Bet yra pasikeliama eksporto specifika ir ištraukiami atskiri atvejai. Eksporto į trečiąsias šalis pagrindinis taikinys tikrai nėra Izraelis. 

Kai kurios šalys į kurias vykdomas didelis eksportas yra būtent tos, per kurias Rusija organizuojasi prekių ir komponentų gavimą“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.  

„Turbūt patį procesą galėtų komentuoti ministerijos. (...) Galiausiai pats sprendimas buvo priimtas gruodžio pradžioje, bet diskusija kilo prieš Kalėdas, tad turėjo praeiti laiko, kol buvo reakcijos. Dažnai būna, kad siūlomi pakeitimai nesulaukia visuomenės dėmesio laiku, bet reaguojama jau po to“, – vertino ji.

Taip pat, anot jos, sprendimas turi būti griežtesnis, nei taikomi aktai visos Europos Sąjungos (ES) mastu, nes Lietuva yra unikalioje geografinėje padėtyje ir būtent per ją buvo gabenamos dvigubos paskirties prekės.

„Kodėl ne Europos Sąjungoje, kodėl ne taip, kaip visur? Todėl, kad mūsų padėtis yra geografiškai unikali. Nes yra ir artumo prie Rusijos grėsmė. Ir dėl to, kad esame pasienio valstybė. Per Lietuva buvo bandoma išgabenti, pirma keliais, dabar tas apribota, išgabenti labai daug prekių, kurios buvo pagamintos ne Lietuvoje“, – sakė ji.

Ekspremjerė pastebi, kad verslas dažnai teikia galimas žalas neįvertindamas, ar neatskleis duomenų apie tai, koks tai eksportas ir į kokias šalis.

Verslo atstovams siūlant taikyti draudimus tik bendrovėms pažeidusioms sankcijas, I. Šimonytė tvirtina – tai būtų įmanoma daryti tik įvedus eksporto licencijas.

„Bausti tik pažeidėjus būtų galimybė tik nustačius normalią licencijavimo sistemą, kuri sukuria galimybę eksportuoti. Bet dabar, kai tas dalykas būtų paremtas tik pasižadėjimas, tai nebūtų kaip atimti tos galimybės“, – aiškino ji.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) pirmininkui Vidmantui Janulevičiui siūlant, kad prie eksporto kontrolės galėtų prisidėti ir Lietuvos atstovai užsienyje, buvusi premjerė tokį siūlymą laiko sunkiai įsivaizduojamu. 

Taip pat, pabrėžė ji, stebina verslo nenoras prisiimti atsakomybę, nors iš valstybės prašoma daugiau dėmesio šalies saugumu.

„Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip Lietuvos diplomatas, dirbantis Jungtiniuose Arabų Emyratuose galėtų patikrinti prekių panaudojimą tos šalies įmonėse“, – vertino ji.

„Mūsų verslo noras yra turėti atsakomybę tik pirmame žingsnyje, kad jie prekes parduoda, o viso kito nesukontroliuoja. 

Bet tai yra tie patys žmonės kurie pasisako už 4 proc. gynybai, didesnį finansavimą. Tai atrodo paradoksaliai, kad taip teigiama, bet nenorima prisidėti prie užtikrinimo, kad jų produktai nebūtų naudojami prieš Lietuvą“, – komentavo ji.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip praėjusią savaitę žurnalistams sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.