Išmokos senjorams, pasiskiepijusiems nuo COVID-19: dažniausiai užduodami klausimai

Siekiant paskatinti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius skiepytis ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje, nuspręsta jiems skirti vienkartines išmokas. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. – sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos.

Visuomenei kylant įvairių su šia išmoka susijusių klausimų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kodėl pasirinkta tiktai ši amžiaus grupė - 75+?

Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis nei kitų aukštos rizikos grupių. Jiems yra didžiausia hospitalizacijos rizika ir dvigubai didesnė rizika mirti nuo COVID-19 nei kitoms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Per pandemiją vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirštamumas nuo COVID-19 sudarė net 64 proc. visų mirčių, o tuo metu 65–74 amžiaus asmenų mirtys sudarė 20 proc. visų mirčių.

Mūsų šalyje gyvena apie 272 tūkstančius 75 metų ir vyresnių senjorų. Šioje amžiaus grupėje dar turime daugiau kaip 30 proc., arba 80 tūkstančių, asmenų, kurie nėra paskiepyti ar persirgę COVID-19.

Ar asmuo turi būti sukakęs ne mažiau kaip 75 metus skiepijimosi dieną?

Ne, skiepytis gali ir 74 metų asmenys, tačiau svarbu, kad 75 metai jiems sukaktų šių metų lapkričio 30 d., jei 2021 m. rugsėjo 1 d. buvęs nepasiskiepiję asmuo pageidauja gauti vienkartinę išmoką pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą, arba 2022 m. kovo 31 d., jei asmuo nori gauti vienkartinę išmoką pasiskiepijęs sustiprinančiąja vakcinos doze.

Kaip bus mokama išmoka, jei asmuo pasiskiepys ne vieną kartą?

100 eurų išmoką asmuo galės gauti tik vieną kartą. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. 75 metų ir vyresni žmonės, pasiskiepiję dviem dozėmis, vienkartinę išmoką gaus po visos vakcinacijos. Vienkartinę išmoką gaus taip pat ir tie šios amžiaus grupės senjorai, kurie jau yra pasiskiepiję arba pasiskiepys sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze iki 2022 m. kovo 31 d.

Jei senjorai yra persirgę COVID-19 ir dėl to iki lapkričio 30 d. pasiskiepyti negalės, ar jie gali gauti išmoką jei pasiskiepys vėliau?

Vienkartinę išmoką gaus ir tie nuo rugsėjo 1 d. nepasiskiepiję senjorai, kurie iki lapkričio 30 d. nepasiskiepys, nes bus persirgę COVID-19 ir dėl to negalės būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., tačiau pasiskiepys nuo šių metų gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.

Ar gaus išmoką tie senjorai, kurie jau anksčiau yra pasiskiepiję sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze?

Vienkartinę išmoką gaus ir tie 75 metų ir vyresni žmonės, kurie jau yra pasiskiepiję sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze.

Ar reikia teikti prašymus 100 eurų išmokai gauti?

Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikės. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis bus tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gaus kartu su pensija ar kita išmoka, kurią moka „Sodra“.

Kada 100 eurų vienkartinė išmoka pasieks senjorus?

Po pilnos vakcinacijos kitą mėnesį kartu su pensija ar kita „Sodros“ mokama išmoka pavedimu į banko sąskaitą arba ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d. pristatant į namus.

Ar dėl 100 eurų išmokos senjorai nepatirs finansinių nuostolių, ar jie gaus kompensacijas už šildymą?

Jei žmonės gauna kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas, vienkartinė 100 eurų išmoka neturės jokios įtakos skiriant jiems minėtas išmokas. Šie pinigai nebus įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

***

Katilams pakeisti - papildomai 4,5 mln. eurų

Gyventojams susirūpinus šildymo kainomis, Aplinkos ministerija papildomai ketina skirti 4,5 mln. eurų gyventojams, pateikusiems paraiškas gauti kompensacijas už šilumos siurblius arba biokuro katilus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad dėl augančių dujų ir kitų išteklių kainų susirūpinę žmonės sprendimus atnaujinti šildymo įrangą tvaresne priima pačiu laiku, todėl iš Klimato kaitos programos į šią priemonę siūloma perkelti papildomus 2,5 mln. eurų jau pateikusiems paraiškas gyventojams ir dar 2 mln. – naujoms paraiškoms.

„Visi akivaizdžiai pamatėme, kad šildant būstą taršiu kuru nukenčia ne tik mūsų aplinka, bet ir piniginė. Sveikinu visus žmones, priimančius ryžtingus sprendimus pagerinti savo buitį su valstybės parama. Valstybei tai naudinga siekiant greičiau įgyvendinti klimato tikslus“, – sako S. Gentvilas.

Maksimali subsidijos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai jos sudaro 5-7 tūkst. eurų. Jau trečiąjį šiais metais kvietimą paramai už įsigytus mažiau taršius būsto šildymo įrenginius Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbs netrukus. Sprendimui dar turės pritarti Vyriausybė.

Šiais metais per pirmuosius du kvietimus subsidijų biudžetas sudarė 6 mln. eurų, tačiau žmonės pateikė paraiškų net už 8,5 mln. eurų. Ypač populiaraus antrojo kvietimo metu rudenį daugiau kaip 1,1 tūkst. gyventojų prašė kompensuoti šilumos siurblius oras-vanduo, 570 pareiškėjų prašė subsidijuoti biokuro katilus, dar 270 gyventojų pateikė paraiškas šilumos siurbliams oras-oras ir žemė-vanduo.

Primename, kad gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglis, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Šios iš Klimato kaitos programos nukreipiamos investicijos skirtos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui namų ūkiuose mažinti, oro kokybę gerinti.

Aplinkos ministerijos žiniomis, kitų metų pradžioje papildomas finansavimas neefektyviems biokuro katilams atnaujinti bus skiriamas ir iš Europos Sąjungos fondą valdančios Energetikos ministerijos programos.

Aplinkos ministerijos inf.

***

Forumas apie 2022-ųjų patirtį ir ateities Neringą

Spalio 28 d. (ketvirtadienį) 18 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje vyks atviras forumas „Neringa 2022”.

Forumą moderuos žurnalistas Andrius Tapinas, forume dalyvaus Neringos meras Darius Jasaitis, Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis, LR Seimo narys Andrius Bagdonas, verslininkas Andrius Emdė, kiti verslininkai ir bendruomenės nariai. Nespėjusius užsiregistruoti ar dėl kitų priežasčių neturinčius galimybės dalyvauti kviečiame stebėti tiesioginę forumo transliaciją „Youtube“ kanalu (registracijos bei forumo transliacijos nuorodas rasite interneto svetainėje www.neringa.lt, naujienų skiltyje, taip pat Neringos savivaldybės „Facebook“ paskyroje).

Forumas skirtas aptarti, kokie didieji renginiai planuojami 2022-iems metams ir ko bus pasimokyta iš šios vasaros, kokia situacija su infrastruktūriniais projektais Neringoje, bendruomenės ir verslo santykiai bei kitos temos.

Dalyvavimas renginyje galimas tik su galimybių pasais, būtina dėvėti kaukes, taip pat reikalinga registracija.

 

***

***

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder