Istorikai Žemaitaičio byloje: Kaniūkų kaimo žudynes vykdė įvairių tautybių žmonės

„Įvairių tautybių asmenų buvo: ir lietuviai, ir lenkai, ir baltarusiai, ir rusai, buvo ir armėnas. (...) Buvo ir žydų“, – trečiadienį sakė Centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.

Jis apklaustas drauge su kolega, Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiuoju istoriku Andriumi Tumavičiumi, nes šešios iš teismui pateiktų išvadų, tiriančių ar tam tikros aplinkybės atitinka istorinius faktus, parengtos bendrai.

Anot specialistų, nors būryje, kuris užpuolė, buvo ir žydų, tačiau neįmanoma tiksliai įvardyti, kiek ir kokių asmenų dalyvavo žudynėse, kadangi puolime, tikėtina, dalyvavo „margos tautinės sudėties žmonės“.

„Kiek ten dalyvavo žydų, kiek ne žydų, mes negalim pasakyti, nes apskritai nežinome vardinio sąrašo. Ten kelios dešimtys gal tik buvo nustatytos kas dalyvavo“, – aiškino R. Narvydas.

R. Žemaitaitis feisbuke 2023 metų birželį pasidalino įrašu, kuriame teigiama neva Lietuvoje gyvenę „žydai kartu su rusais išžudė Kaniūkų kaimą ir ten gyvenusius žmones“.

Prokuroro paklausti ar yra įrodymų, kad žudynės vyko tautiniu pagrindu, naikinant lietuvius, specialistai tai neigė.

„Vienprasmiškai ne, nėra tokių duomenų“, – sakė R. Narvydas.

Pasak A. Tumavičiaus, sovietų partizanų pagrindinis resursų šaltinis buvo vietiniai gyventojai, kurie ne visada norėjo juos aprūpinti, tad buvo naudojama fizinė prievarta.

„Partizanai siekė parodyti savo jėgą, savo galią ir siekė užkardyti, kad kitų kaimų gyventojai neimtų ginklo ir nesipriešintų“, – teigė jis.

R. Žemaitaičio pranešime taip pat minimas ir Pirčiupių kaimo užpuolimas, neva Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones.

Už šio kaimo gyventojų žudynes, specialistų teigimu, atsakingi tik vokiečių kariai, kurie reagavo į sovietinių partizanų būrio įvykdytą pasalą.

„Pirčiupių kaimo žudynės tai yra grynai vokiečių karo nusikaltimas. (...) Tai padarė vokiečiai, atsakydami į sovietų partizanų išpuolį“, – sakė A. Tumavičius.

Byla posėdžių salėje tęsiama po to, kai Seimas gruodžio pradžioje panaikino R. Žemaitaičio teisinę neliečiamybę.

Pernai rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje politikas kaltinamas neapykantos skatinimu ir kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta. Jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, bet kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože, o savo teiginiuose neapykantos nematantis.

Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. 

Antisemitiniais pripažinti tokie R. Žemaitaičio vieši įrašai „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.

Lapkritį byloje liudijusi Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sakė tokius pasisakymus suprantanti tiesiogine prasme. R. Žemaitaitis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.

R. Žemaitaitis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.

Kaip skelbė BNS, politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

Nepaisant vykstančio teismo proceso, „Nemuno aušra“ svarsto R. Žemaitaitį skirti Seimo vicepirmininku.

Šis klausimas kelia įtampą valdančiojoje koalicijoje, nes Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kartoja, jog tai įmanoma tik išsprendus politiko teisinius klausimus.