IŽA primena apie laimėtą bylą ES teisme dėl LRT finansavimo modelio ir paneigia klaidinančius LRT administracijos teiginius

LRT atstovai teigė, kad kai kurie IŽA siūlomi reguliavimo pakeitimai ribotų redakcijų nepriklausomumą ir žodžio laisvę. IŽA tokias interpretacijas paneigia ir vertina jas kaip sąmoningą visuomenės bei sprendimų priėmėjų klaidinimą, siekiant sumenkinti asociacijos siūlymus. 

IŽA pasiūlyti teisiniai pakeitimai grindžiami Europos Sąjungos (ES) ir Europos Komisijos (EK) nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, kurių visos ES šalys privalo laikytis nustatydamos visuomeninių transliuotojų finansavimo tvarką.

IŽA taip pat primena, kad 2025 m. gegužės 21 d. IŽA ES Bendrajame Teisme laimėjo bylą prieš EK, kuri buvo atmetusi IŽA skundą dėl LRT finansavimo modelio suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis. 

IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, šis teismo sprendimas reiškia, kad EK privalo pradėti formalų tyrimą dėl 2015 m. ir 2020 m. pakeisto LRT finansavimo modelio ir jo atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms.

„Paaiškiname, kad byla Bendrajame Teisme yra baigta, ją laimėjo IŽA, o šis teismo sprendimas yra galutinai įsiteisėjęs. Per apeliacijoms nustatytą terminą nebuvo pateikta jokių skundų dėl teismo priimto sprendimo – jų nepateikė nei Europos Komisija, nei LRT. 

Tad ši byla yra baigta, užversta ir ją laimėjo IŽA, o Bendrojo Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, kurį privalu vykdyti. Tai, kad byla laimėta įrodo ir faktas, jog asociacija pradeda patirtų bylinėjimo išlaidų susigrąžinimo procedūrą“, - sako L. Bušinskaitė. 

Pasak jos, šiuo klausimu viešoje erdvėje yra skleidžiama neteisinga informacija neva byla Bendrajame Teisme nelaimėta ir procesai tebevyksta. Tokia informacija  klaidina ir politikus, ir visuomenę. 

„Tokia faktinė klaida buvo įsivėlusi ir Valstybės kontrolės išvadose dėl visuomeninio transliuotojo. Įvertinusi IŽA pateiktą dalykinę informaciją, Valstybės kontrolė šią faktinę klaidą ištaisė savo audito ataskaitoje, kuri buvo pateikta Seimui ir atsakingoms valstybės institucijos. Teismo sprendimas yra viešai prieinamas ES teismo platformoje“, - sako L. Bušinskaitė. 

Bendrasis Teismas 2025 m. gegužės 21 d. sprendimu IŽA skundą patenkino, panaikino EK sprendimą nepradėti tyrimo ir įpareigojo EK atlyginti IŽA bylinėjimosi išlaidas. ES teismo svetainėje aiškiai nurodyta, kad byla yra užbaigta. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-72/22 galima rasti čia.

Svarbiausia faktai: 

• IŽA ir EK ginčas prasidėjo 2020 m., kai IŽA pateikė skundą EK dėl 2015 m. ir 2020 m. atliktų LRT finansavimo tvarkos pakeitimų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms.

• IŽA atkreipė dėmesį, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. nustato bendrąjį draudimą valstybėms narėms teikti valstybės pagalbą ūkio subjektams, kurie konkuruoja laisvoje rinkoje su kitais ūkio subjektais. 

  Bet kokios šios taisyklės išimtys galimos tik gavus EK leidimą. Valstybės narės taip pat privalo su EK suderinti ir egzistuojančių priemonių pakeitimus (Reglamento (ES) 2015/1589 1 str.). IŽA skunde atkreipė dėmesį, kad LRT gaunamas finansavimas yra valstybės pagalba, o 2015 m. ir 2020 m. Lietuva iš esmės keitė LRT finansavimo modelį, tačiau šių pakeitimų nesuderino su EK. 

• Iki 2015 m. LRT buvo finansuojamas dvejopai: gaudavo valstybės kompensaciją ir pajamas iš reklamos. Nuo 2015 m. LRT reklama buvo uždrausta, o LRT finansavimas remiasi beveik vien valstybės kompensacijomis ir ribotomis pajamomis iš tam tikros komercinės veiklos. 

  Dėl šio pokyčio valstybės skiriamos LRT lėšos išaugo nuo 15,2 mln. eurų už 2014 m. iki 22,8 mln. eurų už 2015 m., t. y. net 49,9%. 2020 m. pakeitimais valstybė papildomai koregavo visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, skiriamo finansavimo „grindis“ (nepaisant jokių aplinkybių, pvz., įskaitant viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimų nevykdymą) padidindama nuo 29 iki 41 mln. eurų. 

• Nors faktiškai valstybės skiriamos LRT lėšos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 49,9 %, valstybės biudžete numatytas LRT finansavimas augo sparčiau. 

  Skirtumą lėmė tai, kad nuo 2015 m. pasikeitus LRT finansavimo modeliui (uždraudus reklamą) ir didžiąją finansavimo naštos dalį perkėlus į valstybės biudžetą, biudžete numatytas bendras LRT finansavimas, palyginti su 2014 m., padidėjo 104 %, kaip matyti žemiau pateiktoje lentelėje.

• Išnagrinėjusi IŽA skundą, EK pripažino, kad LRT skiriamas finansavimas yra valstybės pagalba. Tačiau EK teigė, kad 1990 m. sukurta LRT finansavimo tvarka, patvirtinta dar prieš Lietuvai įstojant į ES, iš esmės nebuvo keista nei 2015 m., nei 2020 m., todėl Lietuvai neva nereikėjo gauti EK leidimo. IŽA su tokiu vertinimu nesutiko ir EK sprendimą apskundė Bendrajam Teismui.

• Šis teismas 2025 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pripažino IŽA argumentus pagrįstais ir skundą patenkino – panaikino EK sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl LRT finansavimo atitikties ES valstybės pagalbos taisyklėms.

• Bendrasis Teismas panaikino EK sprendimą procedūriniais pagrindais – jis panaikintas nurodant, kad EK priėmė sprendimą netinkamai įvertinusi byloje esančius įrodymus, padariusi skaičiavimo klaidų. 

• Teismas konstatavo, kad EK „turėjo susidurti su dideliais sunkumais klasifikuodama 2015 m. ir 2020 m. pataisas kaip egzistuojančią pagalbą <...>. Šios abejonės turėjo paskatinti Komisiją pradėti oficialią tyrimo procedūrą.“

• Teismo sprendimo motyvai leidžia  suprasti, kad 2015 m. ir 2020 m. LRT finansavimo modelio pakeitimai nėra akivaizdžiai atitinkantys ES reguliavimą, tad turėjo būti įvertinti ir patvirtinti EK. 

• Tai reiškia, kad įsiteisėjus ES Bendrojo Teismo sprendimui, EK turi pareigą inicijuoti formalų LRT finansavimo modelio tyrimą. Europos Komisija turės atlikti išsamią analizę, išplėsdama tyrime dalyvaujančių subjektų ratą, į jį įtraukdama ne tik valstybę narę, tačiau ir suinteresuotuosius asmenis. 

• IŽA atkreipia dėmesį, kad pagal ES valstybės pagalbos procedūras (nustatytas Reglamente (ES) 2015/1589) EK tyrime dalyvauja skundą pateikęs asmuo (IŽA) ir suinteresuotoji valstybė narė. 

  Valstybės paramos gavėjas (LRT) tyrime nedalyvauja ir nėra EK informacijos apie atliekamą tyrimą adresatas. Todėl LRT administracija objektyviai neturi galimybės disponuoti informacija apie EK atliekamo tyrimo eigą ar statusą, o viešai išsakyti teiginiai, kad EK tyrimas baigtas ar nevyksta, neturi faktinio pagrindo.

• IŽA pabrėžia, kad pripažįsta valstybės teisę ir pareigą turėti visuomeninį transliuotoją bei finansuoti jo viešąją misiją. Tačiau toks finansavimas turi atitikti ES valstybės pagalbos taisykles ir nekelti grėsmės sąžiningai konkurencijai žiniasklaidos rinkoje (EK Komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms 4 skyrius).

• IŽA dar kartą pažymi, kad, ginčydama visuomeninio transliuotojo finansavimo modelį, ji nesiekia nei sumažinti LRT skiriamo finansavimo, nei riboti jo veiklos nepriklausomumo garantijų. Visose Vakarų demokratijose visuomeninių transliuotojų finansavimo mechanizmai yra kuriami ir taikomi laikantis valstybės pagalbos taisyklių, kurios galioja jau ilgą laiką ir yra neatsiejama ES teisės sistemos dalis. 

  Šios taisyklės nekuria naujų ar išskirtinių reikalavimų, o nustato bendrus principus, skirtus užtikrinti, kad visuomeninių transliuotojų finansavimas būtų suderinamas su sąžiningos konkurencijos apsauga žiniasklaidos rinkoje.

• Šios taisyklės reikalauja dviejų dalykų. Pirma, turi būti nepriklausomas išorinis reguliuotojas, kuris spręstų, ar konkreti veikla  (pavyzdžiui, sporto varžybų transliacijos) atitinka visuomeninio transliuotojo misiją (Komunikato 53 p.). 

  Antra, turi būti nepriklausoma valstybės lėšų naudojimo kontrolė, užtikrinanti, kad būtų skiriama tik tiek lėšų, kiek būtina misijai vykdyti (Komunikato 71-76 p.).

• IŽA vertina, kad EK pradėjus formalų tyrimą, valstybei būtų racionaliausia ne ginti ankstesnę poziciją dėl pagalbos suderinamumo, o kurti naują finansavimo modelį, atitinkantį ES reikalavimus.