Juozapaitis mano, kad po EŽTT sprendimo dėl homoseksualių santykių vaizdavimo reikia keisti įstatymą: cenzūros neturėtų būti

(15)

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorius Vytautas Juozapaitis mano, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo, kuriuo konstatuota, kad Lietuva, uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė saviraiškos laisvės principą, įstatymo nuostata, reikia imtis įstatymo pataisų. 

Tiesa, jis pabrėžė manantis, jog įstatyminiai pokyčiai turi būti daromi atsargiai, nes LGBT teisių klausimai yra itin jautrūs visuomenėje, jais bando pasinaudoti prorusiškos struktūros.

Šią savaitę EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Knygos „Geležinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Eltos kalbintas Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys V. Juozapaitis mano, kad po EŽTT sprendimo įstatymo nuostata, kuria neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, turėtų būti keičiama.

„Jeigu Lietuvoje yra įstatymų normos, kurios galėtų prieštarauti tarptautinėms sutartims, jos turėtų būti koreguojamos. (...) Jei yra toks sprendimas, tai Lietuva, kaip civilizuota valstybė privalo vykdyti teismo sprendimus“, – tikino parlamentaras.

Tiesa, apie tai, kaip reikėtų keisti minėto įstatymo nuostatą pašnekovas nekalbėjo. Jis pabrėžė, kad dar nėra nuodugniai susipažinęs su EŽTT sprendimu.

Vis dėlto, anot V. Juozapaičio, tarptautinis teismas kartu savo sprendimu pasiuntė žinią, kad Lietuvoje tos pačios lyties asmenų santykių vaizdavimas neturėtų būti cenzūruojamas.

„Lietuvoje, kuri yra demokratinė valstybė, ką ir pažymėjo EŽTT, negali būti cenzūra naudojama, kitaip sakant, kad leidėjai, kurie leidžia savo leidinius, jų turinys negali būti cenzūruojamas, žinoma, jeigu tai neprieštarauja nacionaliniam saugumui, nekursto neapykantos ar nekelia riaušių“, – dėstė Seimo Kultūros komiteto vadovas.

V. Juozapaitis vis dėlto neslėpė, kad nepritartų, jog knygos, kuriose aprašomi tos pačios lyties žmonių santykiai, atsidurtų privalomosios literatūros sąrašuose.

„Jeigu mes kalbame apie tai, ar tokia literatūra galėtų ir turėtų būti privaloma švietimo įstaigoms, tai čia, be jokios abejonės, mano supratimas, mano nuomonė yra neigiama.

Tikrai neskaičiau šitos knygos ir negaliu pasakyti, kas ten buvo, nesmerkiu turinio, kurio nežinau, bet, mano manymu, mano požiūriu, tokio pobūdžio literatūra, kaip privaloma, ugdymo procese būtų perteklinė“, – aiškino konservatorius.

„O žmonės gali rašyti knygas. Kaip ir kino filmai – juk nedraudžiame kino filmų, kur du tos pačios lyties žmonės bučiuojasi. Tu gali užsimerkti, tu gali nežiūrėti, tu gali nemokėti už bilietą, gali pasakyti kaimynui geriau neiti žiūrėti to filmo, bet uždrausti šito rodyti negalima“, – tęsė V. Juozapaitis.

Seimo Kultūros komiteto vadovas, kalbėdamas apie įstatymo pataisas, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą, kartu pabrėžė, kad itin svarbu, jog ši diskusija netaptų nesantaikos visuomenėje židiniu.

„Tai yra labai jautrus klausimas ir tikrai dabar, kaip nors specialiai jį eskaluojant, galime sulaukti labai neigiamų pasekmių ta prasme, kad gyvename karo sąlygomis, mūsų valstybė tiesiogiai nekariauja, bet bet koks valstybę skaldantis veiksnys gali prisidėti arba gali atimti dalį mūsų pergalės Ukrainoje prieš Rusiją.

Tą irgi reikia turėti omeny, nes šis klausimas taip pat yra proputiniškų organizacijų labai eskaluojamas, jo pagrindu žmonės Lietuvoje taip pat yra priešinami“, – dėstė V. Juozapaitis.

D. Žalimas: EŽTT pašalino įstatymo nuostatą, bet ją turi pakeisti Seimas

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas įsitikinęs, kad EŽTT, priėmęs Lietuvai nepalankų sprendimą, iš esmės nurodė, kad būtina keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.

Tiesa, anot jo, jei Seimas nepakeis minėto įstatymo, jo norma, kuria neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, po EŽTT sprendimo tiesiog negalios.

„Visada yra geriau, kai įstatymo leidėjas panaikina arba pakeičia tokią nuostatą, suderindamas ją su konvencija (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija – ELTA), bet, kita vertus, pagal Konstituciją, ratifikuota tarptautinė sutartis turi taikymo pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus.

Tai, jei net įstatymų leidėjas, stokodamas politinės valios, nesiims jokių veiksmų, tokiu atveju šita įstatymo nuostata negali būti taikoma taip, kaip ji buvo taikoma, nes jis prieštarauja konvencijai, tai konstatavo EŽTT. Iš esmės šiandien jau nebėra jokių teisinių kliūčių publikuoti, platinti tokius leidinius, kurie yra byloje.

Teisiškai galima sakyti, kad EŽTT de facto pašalino šitą nuostatą iš Lietuvos teisinės sistemos“, – Eltai aiškino D. Žalimas.

Teisininkas, komentuodamas EŽTT sprendimą, pažymėjo, kad tarptautinis teismas iš esmės pasakė, jog homoseksualių santykių vaizdavimas neturėtų būti vertinamas kaip išskirtinis, kitaip negu heteroseksualūs santykiai.

„(Po EŽTT sprendimo homoseksualinių santykių vaizdavimas – ELTA) neturėtų būti vertinamas skirtingai negu heteroseksualių santykių vaizdavimas.

Iš esmės galima riboti informaciją apie lytinius santykius nepilnamečiams, jeigu tai yra informacijos turinys neatitinka asmens amžiui, bet tai turi būti daroma vienodai tiek heteroseksualių, tiek ir homoseksualių santykių atžvilgiu.

Pasakyta, kad homoseksualių porų, jų santykių vaizdavimas neturėtų išskirtinis negu kitų, tai yra skirtingų lyčių porų žmonių vaizdavimo“, – kalbėjo D. Žalimas.

Teisminiai procesai užtruko dešimtmetį

ELTA primena, kad EŽTT šią savaitę paskelbė, jog Lietuva, uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Strasbūro teismas pabrėžė, kad priemonėmis, kurių Lietuvos institucijos ėmėsi prieš knygos leidimą ir platinimą, siekta riboti vaikų prieigą prie informacijos apie tos pačios lyties asmenų santykius kaip lygiaverčius priešingų lyčių asmenų santykiams.

EŽTT priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos edukologijos universitetas 2013 m. pabaigoje išleido rašytojos Neringos Dagvydės pasakų knygą „Geležinė širdis“, tačiau po kelių mėnesių universitetas sustabdė knygos platinimą, remdamasis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Prasidėjus teisminiams ginčams, universitetas sutiko platinti knygą su žyma „Informacija gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“.

Nereingos Dagvydės pseudonimą naudojusi Neringa Macatė tąkart tvirtino patyrusi diskriminaciją, tad 2014 m. kreipėsi į Lietuvos teismus, o ten nepasiekusi palankių sprendimų, 2019 m. kreipėsi į EŽTT.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder