Juozas Šikšnelis: „Pasienyje sėdim kaip ant vulkano krašto“

„Pilietinė pareiga, sąmoningumas pašaukė“, - juokais sakė „Vakarų ekspresui“ rašytojas.

O jau rimtai pridūrė, kad į Švendubrę iš Klaipėdos išvyko norėdamas išvengti koronaviruso. „Mieste, bute gyvenant, tą užkratą gali ir laiptinėje pasigauti.

O čia nors ir namas prie namo, tačiau visame kaimelyje vos 400 gyventojų. Vis tiek erdvės daugiau.

Dar visai neseniai iš viso buvo tylu ramu, visų užmirštas kaimelis.

Kadangi dirbu nuotoliniu būdu, tai man čia buvo geriau, bet dabar jau situacija keičiasi“, - komentavo J. Šikšnelis.

Pašnekovas pasakojo, kad kaimelyje jau seniai uždaryta biblioteka, pradinė mokykla, o neseniai ir parduotuvė. „Tad apsipirkti į Druskininkus kai važiuojam, turime dokumentus rodyti.

Aplinkui nuolat zuja policija, savanoriai, stovi pasieniečių kordonai.

Gal ir nebūtų baisu, bet dar tie nuolatiniai gąsdinimai viešojoje erdvėje, kad jau telkiami ginklai iš Donbaso.

Jeigu veršis pro sieną, kas eis: ar kurdai, ar Lukašenkos armija?

Ką su mumis darys? Sėdim kaip ant vulkano krašto“, - dalijosi įspūdžiais J. Šikšnelis iš kaimelio, esančio vos keli šimtai metrų nuo Baltarusijos sienos.