Kada išsivaduosime iš infliacijos gniaužtų?

Infliacijos mažėjimo tendencija

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. kovo mėn. išankstinė bendroji metinė infliacija sudarė 15,2 proc., t. y. 2 procentiniais punktais mažiau nei vasario mėn.

Nors užfiksuotas degalų ir tepalų kainos mažėjimas 11,7 proc., lyginant su 2022 m. kovo mėn., tačiau verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad buvo nustatytas  maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, įvairių prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.

Maisto produktų kategorijoje didžiausias kainų augimas užfiksuotas duonos ir grūdų produktų; cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų; daržovių bei pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių segmentuose, lyginant su 2022 m. kovo mėn.

Teigiamus lūkesčius dėl infliacijos lygio mažėjimo ateityje formuoja pokyčiai energijos kainų rinkoje: elektros, dujų ir naftos kainų mažėjimas.

Visgi lyginant Lietuvos ir Euro zonoje esančius išankstinės kovo mėn. infliacijos duomenis pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, matome, kad Lietuvoje užfiksuota kovo mėn. metinė infliacija buvo net 9,2 procentiniais punktais aukštesnė nei Euro zonoje.

Stabdančiosios monetarinės politikos taikymas

Siekiant pažaboti infliacijos augimo tempus, gali būti pasitelkiama stabdančioji monetarinė politika, kurios pagrindinis tikslas yra pinigų pasiūlos mažinimas. Viena iš minėtos politikos priemonių yra bazinių palūkanų normos didinimas.

Europos centrinis bankas šiuo metu būtent ir taiko stabdančiąją monetarinę politiką. Kaip žinome, kovo mėnesį Europos centrinis bankas vėl priėmė sprendimą dėl EURIBOR padidinimo dar 50 bazinių punktų.

Akivaizdu, kad ši situacija kelia papildomą įtampą būsto paskolų rinkoje. Remiantis Lietuvos banko naujausia bankų apklausa (apklausos laikotarpis: 2022 m. gruodžio mėn. – 2023 m. sausio mėn.), pastebimas griežtėjančių skolinimosi standartų taikymas.

Didžiąja dalimi tai yra susiję su prastesnėmis ekonominėmis perspektyvomis ir vyraujančiu neapibrėžtumu. Kita vertus, nustatyta, kad marža, paskolos dydis ar trukmė, t. y. bendrosios paskolų namų ūkiams sąlygos, per ketvirtį iš esmės nepakito.

Didžioji dalis namų ūkių truputį sutaupo arba išleidžia viską ką gauna

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis ir vertinant kovo mėn. esamą namų ūkių finansinę padėtį, matoma, kad didžioji dalis, t. y. 51 proc. truputį sutaupo, bet kita sąlyginai didelė namų ūkių dalis išleidžia viską, ką gauna (35 proc.).

Šiuo metu galima teigti, kad namų ūkių finansinė padėtis yra ties balanso riba arba šiek tiek geresnė, kai sugebama atsidėti pinigų taupymui. Tikėtina, kad tokio pobūdžio situacija yra susijusi tiek su sąlyginai aukšta infliacija, tiek su didėjančiu EURIBOR.

Visgi, kovo mėn. gyventojų nuotaikos infliacijos kontekste yra negatyvios: tikimasi, kad per artimiausius 12 mėn. infliacija turėtų išlikti aukšta ir lygi 18,2 procentams.

Ekonomikos augimo ir infliacijos prognozės

Europos centrinis bankas bazines palūkanas palaipsniui didina, siekdamas sumažinti infliacijos augimo tempus, tačiau reikia įvertinti ir suvokti tai, kad tokio pobūdžio sprendimai ekonomiką paveikia ne iš karto, todėl vis dar matome aukštą infliaciją.

Visgi Europos centrinis bankas prognozuoja, jog šiais metais ekonomika Euro zonoje nors ir augs, tačiau lėtesniu tempu nei 2022 m. ir 2023 m. ekonomikos augimas turėtų sudaryti 1 proc. (2022 m. buvo 3,6 proc.), o 2024 m. turėtų padidėti 0,6 procentiniais punktais ir sudaryti 1,6 proc.

Panašaus pobūdžio naujausias prognozes Lietuvos mastu pateikia ir Finansų ministerija: BVP augimas 2023 m. turėtų būti lygus 0,5 proc., o 2024 m. – 3,0 proc.

Optimistiškiausias prognozes pateikia Lietuvos bankas (2023 m. kovo mėn. duomenys), nurodydamas, kad 2023 m. BVP turėtų augti 1,3 proc., o 2024 m. – 3,2 proc.

O pesimistiškiausia ateitis 2023 m. pateikiama „The Economist“ žurnalo 2023 m. apžvalgoje: Lietuvoje prognozuojamas neigiamas BVP augimas (-0,3 proc.), kitaip sakant, prognozuojama, kad ekonomika smuks.

Europos centrinis bankas taip pat prognozuoja, kad Euro zonoje infliacija turėtų mažėti nuo 5,3 proc. (2023 m.) iki 2,9 proc. (2024 m.).

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvoje infliacija mažės nuo 8,5 proc. (2023 m.) iki 2,3 proc. (2024 m.). O Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvoje infliacija mažės nuo 9 proc. (2023 m.) iki 2,7 proc. (2024 m.).

Akivaizdu, kad ekonominė situacija turėtų pagerėti 2024 m., kai infliacija turėtų sugrįžti į priimtiną 2–3 proc. metinį augimo tempą, o EURIBOR turėtų pradėti mažėti, tačiau vis tiek kol kas tikimasi, jog jis išliks lygus 3,5 proc.