Kaip švaistomi pinigai: vieną nepasiteisinusį projektą Vilnius keičia kitu

R.Šimašiaus dovana naujai žmonai?

Buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sutuoktinės architektės Gilmos Teodoros Gylytės sumanymu Naugarduko gatvėje 2020 m. buvo pastatyti „keliaujantys kiemeliai". 2024 m. jie sėkmingai „iškeliavo" nežinoma kryptimi. Bent jau iš Naugarduko gatvės tai tikrai, tačiau sostinės savivaldybė tikina, kad jie, sutvarkyti, greičiausiai - už mokesčių mokėtojų pinigus, gali išdygti kurioje nors kitoje vietoje.

Minėti, maždaug 30 tūkst. eurų sostinės biudžetui kainavę, „kiemeliai" buvo deficitinėse automobilių stovėjimo vietose sustatytos platformos, kurios esą turėjo tarnauti kaip poilsio, žaidimų ar pokalbių vietos. Idėja visiškai nepasiteisino, todėl pagaliau jos buvo nukeltos.

Beje, po „kiemelių" iškeliavimo surengta socialinė apklausa parodė, kad net 63 proc. respondentų tokius savivaldybės veiksmus įvertino kaip lėšų švaistymą.

Pinigai liejasi laisvai

Praėjusią vasarą, kai sostinei jau vadovavo naujas išrinktas meras konservatorius Valdas Benkunskas, neturintiems vietos, kur laikyti dviračių ir paspirtukų vilniečiams, duris atvėrė modernios dviračių saugyklos. 18 tokių saugyklų buvo įrengtos šalia daugiabučių namų keturiuose sostinės rajonuose: Lazdynuose, Fabijoniškėse, Viršuliškėse ir Žirmūnuose. Tačiau nei su redakcija bendravę vilniečiai, nei straipsnio autorius nė karto nematė, kad jose būtų saugoma bent viena dviratė transporto priemonė.

„Fabijoniškėse pastatytos bent keturios tokios saugyklos ir visos jos nuolatos tuščios. Aišku, dabar žiema, bet labai abejoju, kad jos visu pajėgumu bus naudojamos ir sezono metu. Kaina turbūt suplota nebloga, tačiau jeigu idėja nepasiteisins, tai miesto pinigai, eilinį kartą bus išleisti neaiškiai „pakazuchai", o atsakingų už tai, kaip visuomet nebus", - mintimis ir nuotraukomis pasidalino skaitytoja Jurgita.

O štai už saugyklų priežiūrą ir veikimą atsakinga įmonė JUDU (Susisiekimo paslaugos) savo tinklapyje nurodo, kad šis sprendimas - ypač naudingas miestui.

„Vilnius pirmiausia kuriamas čia gyvenančiam žmogui, kuriam judėti turi būti patogu įvairiai, kad ir kokią transporto priemonę jis pasirinktų.

Multimodalinės aikštelės yra ir vienas realių veiksmų Vilniaus darnaus judumo plane didinti judėjimo mieste alternatyvų patrauklumą ir jų naudojimą. Pagal šį planą siekiame tokio kelionių pasiskirstymo - kad iki 2030 m. po trečdalį keliavimo būdų Vilniuje sudarytų judėjimas pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, dar apie 7,5 proc. - dviračiais, o likusios paspirtukais ir dar kitaip", - teigia JUDU.

2022 m. rašyta, kad dviejų multimodalinių dviračių saugojimo aikštelių įrengimas kainavo 160 tūkst. eurų, iš kurių 136 tūkst. panaudota ES lėšų. Paaiškėjus, kad prie Olandų žiedo esanti saugojimo aikštelė nepateisino lūkesčių, ją buvo nuspręsta perkelti, iš miesto biudžeto tam numatant 100 tūkst. eurų!

Kiek praėjusiais metais įrengtos saugyklos atsiėjo miestui, dar kartą paklausėme Vilniaus miesto savivaldybės bei JUDU. Savivaldybė atsakymo pateikti nesugebėjo, tačiau atsakė JUDU atstovai. Pasak jų, Vilniuje tokio tipo dviračių saugyklos naujovė, tad ir priežiūros kaina priklausys nuo kiekvienos saugyklos individualaus poreikio ir kaip tvarkingai ar netvarkingai jomis bus naudojamasi. Visa dviračių saugyklų įrengimo projekto vertė - 880,8 tūkst. eurų. Daugiau kaip 70 proc. šio projekto finansuota ES lėšomis - 531,1 tūkst. eurų. Likusi sumos dalis, apie 200 tūkst. eurų skirta iš Vilniaus savivaldybės biudžeto.

Eilinis lėšų nusavinimas

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas, vilnietis Vytenis Butkevičius, vertindamas pastarojo meto Vilniaus valdžios veiksmus, kritikos negailėjo.

„Kiemelių, saugyklų ir panašių idėjų, kaip ir Nacionalinio stadiono atveju, matome eilinį pinigų vogimą, panaudojant tam absurdiškus projektus. Įtampa regione trečius metus iš eilės auga, situacija nėra paprasta, Lietuvoje tragiškai trūksta slėptuvių civiliams gyventojams, o esantys valdžioje, būtų tai respublikinė ar miesto, švaisto pinigus tokiems dalykams, - piktinosi asociacijos vadovas.

- Šiandien reikia statyti slėptuves, fortifikuoti miestą, jo prieigas ir pasienį. Latviai ir estai tuo jau užsiima, lenkai papildomai investuoja į kariuomenę ir realiai gali turėti geriausias Europoje sausumos pajėgas, o ką turime mes? Į valdžią sulindusius kagėbistus ir valstybės išdavikus.

Šiandien jie tik vogs ir vogs, bet pasitaikius patogiam momentui plačiai atlapos valstybės vartus priešo tankams. Tai, ką jie esą dabar daro šalies saugumui didinti, tėra tik akių dūmimas, veiklos imitacija ir Lietuvai labai reikalingų lėšų švaistymas!"

Pasak jo, problemos, susijusios su netinkamu valstybinių pinigų panaudojimu, akis bado kiekviename žingsnyje.

„Mes tik dabar pradėjome remontuoti kelius, o lenkai jau turi betoninius autobanus. Vėl atrodome kaip balanos gadynėje. Be to, konflikto atveju užtikrinant logistiką ypač svarbų vaidmenį vaidina traukiniai.

Mes ką tik atnaujinome susisiekimą su Ryga, tačiau vis tiek sudėtinga nuvykti į Lenkiją, kadangi per 30 metų taip ir nebuvo suvienodintos traukinių vėžės. Mano nuomone, taip yra todėl, kad valdžioje vis dar sėdi išdavikai, kurie orientuoti ne į Vakarus, o į Rytus, - pareiškė V.Butkevičius. - Neigiamų pavyzdžių yra ir daugiau.

2022 m. mane kaip rezervo karininką iškvietė atnaujinti žinių, tačiau mums taip ir neišdavė neperšaunamų plokščių, kurios tinka neperšaunamoms liemenėms. Gavome naujus šautuvus, tačiau jų taiklumą lemia papildoma optika, o Lietuva įsigijo „plikus" ginklus. Kodėl perkant naują ginkluotę, buvo pagailėta pinigų priedams?

Atvykome į motorizuotą batalioną, tačiau „Bokserį" leido tik pačiupinėti. Lietuvos kariams nėra kur treniruotis kovoti miestuose, nes visi tinkami pastatai, kaip beje, ir sporto salės, atiduoti užsieniečiams.

Apibendrinant, pinigų tarsi ir būtų, tačiau kai jie vagiami ar leidžiami neaiškiems, jokios vertės nekuriančioms fantazijoms, ar reikia stebėtis, kad gyvybiškai svarbūs sektoriai lieka be reikiamo dėmesio?"