Kandidatų ginčas dėl mokesčių: Ignas Vėgėlė siūlo mažinti GPM, Gintarė Skaistė pabrėžia lėšų poreikį viešoms paslaugoms

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Ingas Vėgėlė tvirtino, kad nauji mokesčiai nereikalingi, bet būtinas viešųjų finansų peržiūrėjimas, nes institucijos išleidžia per daug. Tuo metu finansų ministrė ir konservatorių kandidatė Gintarė Skaistė atsakė, kad institucijų lėšų finansai yra sekami, o liberalas Eugenijus Gentvilas pavadino pareiškimus „popsu“.

R. Žemaitaitis tikino, kad valstybės lėšų yra „pakankamai daug”, didesnis mokesčių progresyvumas nėra reikalingas. Visgi, anot jo, reikia peržiūrėti institucijų vykdomus viešuosius pirkimus, kurių metu, jo tvirtinimu, yra permokama.

„Tai tikrai naujų mokesčių nereikia, turime problemą su perskirstymu. Ir pažiūrėkime valstybės kontrolės ataskaitą 2022 m. dėl žaliųjų pirkimų. Tai pasirodo Lietuva 3,5 karto permokėjo už žaliuosius pirkimus“, – pirmadienį TV3 televizijos debatuose aiškino R. Žemaitaitis.

„Jokių mokesčių nereikia keisti, nes pinigų yra pakankamai daug. Tik šiandienai yra mokestinės lengvatos, kurios neatitinka biudžeto realijos. Antras dalykas, tai perskirstymas neatitinka. Ir progresiniai mokesčiai šiandien jau yra nekilnojame turte ir darbo santykiuose, tai jų nereikia“, – komentavo jis.

Panašią poziciją pristatė ir I. Vėgėlė, tvirtindamas, kad pajamų į biudžetą netrūksta, bet „trūksta sąžinės“ ir reiktų patikrinti kaip tinkamai išleidžiamos valstybės lėšos.

„Mes padarėme tyrimą apie COVID-19 pandemijos lėšų panaudojimą ir rėmėmės valstybės kontrolės išvadomis. Ir bene 3 mlrd. eurų buvo panaudoti ne įstatymų nustatyta tvarka. (...) Reikėtų kai kurių sričių auditą padaryti“, – tvirtino I. Vėgėlė.

Į tokius pareiškimus G. Skaistė atsakė teigdama, kad valstybės išlaidos yra nuolat audituojamos. Ministrė taip pat pabrėžė, kad valdančiųjų siūlyta mokesčių reforma buvo reikalinga siekiant palaikyti tinkamą viešųjų paslaugų lygį, kuris būtų finansuojamas mažiau žalingais mokesčiais.

„Viešųjų išlaidų peržiūra vykdoma, jos yra audituojamos“, – tvirtino ministrė.

„Lietuva, nuo savo stojimo į ES labai keitėsi, pačiu augo ir žmonių poreikis viešosioms paslaugoms, lūkesčiai dėl jų kokybės. Ir tam, kad galėtume atitikti tą Vakarų standartą, turime pereiti ir prie to modelio. Vakarietiškas modelis yra daugiau pajamų, kurios ateina iš ekonomikai mažiau žalingų mokesčių. Bei tai pat didesnis perskirstymas. Tai tam, kad prieitume prie vakarietiško modelio ir buvo pateiktas šis pasiūlymas, atliekantis vakarietiškus modelius“, – sakė ji.

I. Vėgėlė siūlo nulinį GPM šeimoms

Debatų metu I. Vegelė taip pat tvirtino, kad vienintelis mokestis, anot jo, kurį reiktų keisti, tai gyventojų pajamų mokestis, kuris šeimoms su 3 vaikais turėtų būti nulinis.

„Visur kitur 2-3 m. reiktų sustabdyti bet kokį mokesčių keitimą. (...) Vienintelis mokestis, kurį reikėtų keisti, tai GPM tėvams. Tėvams, kurie augina daugiau nei tris vaikus, reikia mažinti GPM iki nulio. Tada turėsime ir demografinį sprogimą“, – aiškino jis.

Visgi liberalas Eugenijus Gentvilas pašiepė tokią idėją, tvirtindamas, kad tai – populistinis siūlymas, pateiktas neatsižvelgiant į turimas lėšas.

„Man pradeda patikti, kad opozicija pradeda varyti „popsą“, o po to vieni kito klausinėja, iš kur pinigų paimti“, – pastebėdamas, kad R. Žemaitaitis klausia iš kur LVŽS kandidatas paimtų lėšų, sakė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.