Karo istorikas: jei Lietuva būtų užpulta, čia esantys vokiečių kariai galėtų tik padoriai numirti

Potsdamo universiteto profesorius S. Neitzelis sako, kad Bundesveras nėra tinkamas karui ir kad valdant naujajam gynybos ministrui Borisui Pistoriusui neįvyko jokių esminių reformų.

„Bent jau nebegalime atmesti galimybės, kad Bundesverui teks kariauti“, – sakė jis „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND). Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu antrą kadenciją ir galimai susilpninus įsipareigojimus NATO, Lietuvoje dislokuotiems kariams iškiltų realus pavojus. Bundesveras, žinoma, kovotų, tačiau šiuo metu jis galėtų tik įrodyti, kad moka padoriai mirti“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvą „gina 16 vokiečių tankų „Leopard 2“, paaiškino S. Neitzelis. Vilnius nuo Baltarusijos sienos nutolęs tik 30 kilometrų.

S. Neitzelis išdėstė tokį scenarijų: „D. Trumpas galbūt susilpnins NATO sutarties 5 straipsnį, kuriame numatyta pareiga teikti savitarpio pagalbą. Būtų nebeaišku, kaip jis reaguotų. Tada rusai žygiuotų 30 kilometrų nuo Baltarusijos sienos į Vilnių pažiūrėti: ką daro Vakarai? Kas nori tai atmesti?“ Todėl karo istorikas padarė išvadą, kad Bundesveras turi būti pasiruošęs kariauti.

„Visose keturiose srityse – struktūros, ginkluotės, personalo ir mąstysenos – Bundesveras dar turi daug ką tobulinti. O esminių reformų mes dar nematome“, – pridūrė S. Neitzelis. B. Pistoriuso žodžiai apie tinkamumą karui yra svarbūs, tačiau Bundesveras taip pat turi atlikti savo namų darbus. „Turime paspartinti tempą.“

Karo istorikas pasisakė už privalomosios karinės tarnybos įvedimą pagal Švedijos modelį, kai visas būrys yra šaukiamas, o tik dalis įdarbinama. „Tai bent jau užkirstų kelią tolesniam personalo skaičiaus smukimui. O jis slūgs, jei nebus imtasi atsakomųjų priemonių.“