Karys kaupė pensiją - liko be algos

Kaupė, bet nekaupė

Į „Vakaro žinių" redakciją kreipėsi Marijampolės rajone gyvenantis ir profesionalią kario tarnybą šiuo metu Klaipėdoje atliekantis Nerijus Bielskus, kuris papasakojo apie savo nemalonią patirtį su valdiška institucija.

Vyras 2019 m. pradžioje su UAB „SEB investicijų valdymas" pasirašė pensijų kaupimo sutartį. Iš pradžių jokių problemų dėl to nekilo, o nuo tų pačių metų rugpjūčio „Sodra" nuo jo algos pradėjo nebepervesti pinigų į pensijų fondą.

„Vis pasižiūrėdavau išklotines, rodydavo, kad esu aktyvus kaupėjas, kaupiu. Tačiau vėliau su kolegomis susėdome ir išsiaiškinome, kad kažkas ne taip: tiek pat dirbame ir uždirbame, bet skaičiai skiriasi.

Pradėjau domėtis, tai „Sodra" pareiškė, kad dėl jos klaidos pusantrų metų nevyko atskaitymai.

Vienu metu paėmė beveik visą algą ir dar nuo maistpinigių nuskaičiavo. Beveik nieko nepaliko pragyvenimui. Pareikalavau grąžinti pinigus, tačiau atsakė, kad taip neįmanoma. Pareikalavau leisti pasitraukti iš kaupimo - neleido, tik pripažino klaidą ir paprašė likti, nes daugiau tai nepasikartos.

„Sodrai" sakau: o jei jūs tik po 20 metų būtumėte apsižiūrėję, tai visą turtą būtumėte atėmę?

Jei aš būčiau bent eurą skolingas, su antstoliais sudraskytų, o patys kaltę pripažįsta, bet į kalbas nesileidžia", - piktinosi N.Bielskus, pasak kurio, iš viso „Sodra" nuskaičiavo apie 1000 eurų, o jis su visais priedais gauna apie 1600 eurų.

Pridirbo, bet „nieko tokio"

Karys supažindino „Vakaro žinias" su „Sodros" atsakymais.

„Sodros" Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus rašte dėstoma, kad apie dėl įmokų nenuskaičiavimo iškilusią problemą buvo informuoti šio skyriaus IT specialistai, kreiptasi į Paslaugų tarnybą bei Lietuvos kariuomenę dėl duomenų patikslinimo.

„Paaiškiname, kad dėl skyriaus specifinės veiklos jūsų duomenys, gauti iš Fondo valdybos, neatsinaujino automatiškai, o skyriaus specialistai neturėjo galimybių pamatyti šių neatitikimų. Labai atsiprašome už sukeltus nepatogumus.

Skyrius bendradarbiaujant su Informacinių technologijų specialistais ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad panašūs atvejai nebepasikartotų, todėl prašome neskubėti su sprendimu dėl pensijų kaupimo nutraukimo, nes ateityje tikrai tokia situacija nepasikartos, dar kartą atsiprašome", - atsakyme nė neslepiama, kad nesusipratimas įvyko dėl „Sodros" kaltės.

Tačiau kadangi iš šio atsakymo aišku, jog žmogus nei pinigų susigrąžins, nei galės trauktis iš pensijų kaupimo, jis ir toliau reikalavo iš „Sodros" tiek vieno, tiek kito.

Tada gavo dar vieną raštą, kuriame nurodytos „Sodros" Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka skyriaus vyr. specialistės ir Registrų tvarkymo skyrius patarėjo pavardės.

„Su pensijų kaupimo bendrovėmis asmenų sudarytų pensijų kaupimo sutarčių ar susitarimų nutraukimas nėra Fondo valdybos kompetencijoje. Todėl jūsų prašymą atsisakome nagrinėti, kaip nepriskirtą Fondo valdybos kompetencijai", - taip įvertintas reikalavimas leisti nutraukti pensijos kaupimo sutartį.

Tiesa, žmogui palikta „viltis", mat primenama, kad įstatymas numato, jog yra išimčių, kada dalyvavimas pensijų kaupime baigiasi. Pavyzdžiui, kai dalyvis sulaukia pensinio amžiaus arba miršta. Kokia paguoda!

Apie pinigų grąžinimą ir šitame rašte nebuvo nė kalbos, tik primenama, kad „pensijų kaupimo įmokos už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2023-02-28 buvo 2023-04-07 pervestos į UAB „SEB investicijų valdymas" valdomą pensijų fondą „SEB Pensija 1982-1988".

Ir priduriama, kad kaupėjas tokį sprendimą per mėnesį gali apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Lyg jam tik ir tetrūksta tokio „malonumo".

Komentuoja advokatas, buvęs Seimo narys Rimas ANDRIKIS:

„Mano nuostata yra labai kategoriška, bet teisinga: valdžios institucija, kad ir pripažįsta klaidą, niekada Lietuvoje už nieką nėra atsakinga, todėl vis tiek tą žmogelį reikia kažkaip nukelnėti. Baisus valstybės, atstovaujamos jos institucijos, požiūris į žmogų. Mano kategoriška nuomonė - jei valdžia padarė klaidą, už ją negali mokėti pilietis.

Panašaus pobūdžio bylų Lietuvoje yra, tačiau ką reiškia bylinėtis su valdžios institucijomis? Man gaila žmonių, kurie yra priversti su jomis bylinėtis. Nes tai yra fizinių, materialinių, psichologinių resursų praradimas. Vietoj to, kad valdžia, pripažinusi klaidą, ištaisytų jos pasekmes, vis tiek elgiasi priešingai. O tikrai ne kiekvienas turi laiko ir galimybių eiti į teismus", - konstatavo R.Andrikis.

Pasak teisininko, toks „Sodros" žingsnis - labai gėdingas. Anot teisininko, argumentai, kad žmogus pats turi stebėti, ar visos įmokos nuo jo algos yra tvarkingai nuskaičiuojamos, yra kvaili.

„Pasakysiu atvirai: aš niekada neskaičiavau, kiek iš manęs „Sodra" ar VMI atima. Neturiu tam noro ir laiko. O valdžios institucijos tam ir išlaikomos, kad tvarkingai dirbtų. Jei dėl jų klaidų pilietis praturtėja keliais eurais per mėnesį, iš kur tam žmogeliui žinoti, dėl ko jis praturtėjo? Argi kiekvienas turi sugebėjimų tą aukštąją matematiką kontroliuoti? Būkim biedni, bet teisingi ir žiūrėkime į realų gyvenimą. Tačiau pas mus taip jau yra: apsižiūri, kad patys padarė klaidą, tada nieko neklausdami nurašo pinigus", - baisėjosi advokatas.

„Sodra" sako kad įstatymas neleidžia žmogui nutraukti pensijos kaupimo, tačiau teisininkas teisingai pastebėjo, kad tas pats įstatymas nenumato ir galimybės „Sodrai" vienu metu nuskaičiuoti pusantrų metų laikotarpio įmokas. O pacitavus „Sodros" atsakymus dėl to, kodėl nebuvo nuskaičiuojamos įmokos, R.Andrikis nusijuokė.

„Jūs pacitavote raštą, kuris absoliučiai įrodo ne to piliečio, o institucijos kaltę. Pilietis tikrai neprivalo domėtis IT kokybe „Sodroje". Atsakymas tik įrodo, kad visi mokesčių mokėtojų pinigėliai nueina ne tai kompiuterinei technikai, kuri turi egzistuoti.

Žinome, kiek dešimčių milijonų kainavo e.sveikata, žinome, kiek milijonų kainavo kalinių telefonų slopinimo įranga, nors tai dorai neveikia. Bet kaltų nėra ir nebus", - reziumavo R.Andrikis.

„Aišku, ši situacija yra nenormali. Tačiau tikinčių, kad pensijų fondai yra išsigelbėjimas, yra daug, bet didelė dalis jų net neseka savo pajamų, įmokų. Pensijų fonduose yra 1,4 mln. dalyvių, cerberio prie kiekvieno nepastatysi. Techninė klaida tikriausiai neparodė, kad žmogus turi pajamų, todėl ir nebuvo nuskaičiuojama.

Bet ir pats žmogus juk mato, kad nuo jo atlyginimo nenuskaičiuojama. Kartas nuo karto reikia pasidomėti, kiek mokesčių nuskaičiuojama. Niekada nekaltinčiau vien tik institucijos. Jei žmogus pats sąmoningai nusprendė dalyvauti pensijų kaupime, pusantrų metų nemokėjimas - keistas dalykas", - kalbėjo A.Sysas.

Paaiškinus, kad žmonėms atsiunčiamose pensijų fondų ataskaitose ką nors suprasti yra sunku, parlamentaras nusijuokė. Be to, daugelis žmonių, pavyzdžiui, deklaruodami pajamas automatiškai patvirtina VMI atsiųstą preliminarią deklaraciją, nes pasitiki institucija.

„Turbūt ir šis žmogus pasitikėjo. Bet iš principo kaupimas yra savarankiškas, niekas per prievarta nevarė, nors iš dalies ir per prievartą. Domėjimasis turi būti abipusis.

Tačiau „Sodra" neturėjo teisės visų įmokų nuskaičiuoti nuo vienos algos. Manau, kad vienintelė išeitis tam žmogui nueiti į „Sodrą" ir paprašyti, kad nuskaitymas būtų ne vienkartinis, o išdėliotas per pusės metų laikotarpį. „Sodra" juk ir su juridiniais asmenimis dažnai susitaria skolas išdėlioti. Tai - vienas kelias.

Antras kelias - tai, ką pasiūlė „Sodra": kreiptis į teismą. Teismai tikriausiai nuspręstų, kad reikia skolą išdėlioti per ilgesnį laikotarpį. Bet manau, kad visų pirma žmogus turi kreiptis į „Sodros" valdybą - ne į vykdytojus, o rašyti „Sodros" vadovybei ir paprašyti išdėlioti skolos grąžinimą", - dėstė A.Sysas.

Kaip ir R.Andrikiui, taip ir A.Sysui akis bado milžiniškus pinigus kainavusios informacinės sistemos, kurios nepaisant permokėtos kainos net normaliai neveikia.

„Manęs tai nestebina. Dabar stebiu kelis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektus, kurie kelia įtarimų. Pavyzdžiui, žadėjo sutvarkyti socialinių paslaugų informacinę sistemą, vadinamą SPIS - kur yra duomenys apie įvairias kompensacijas, komunalines paslaugas ir t.t. Vilniuje šildymo kompensacijos dar už lapkritį negrąžintos, nors šildymo sezonas baigėsi, nes viską tenka surinkinėti rankiniu būdu. Ten įkišti milijonai eurų, bet sistemos neveikia.

Daug keistų sutapimų: vieni pažįstami laimi konkursus, kiti prižiūri sistemas. Prieš daugiau nei mėnesį kreipiausi į ministeriją, atsakymo negavau iki šiol. Deja, IT yra verslas, kuris suryja dešimtis milijonų, tačiau patikrinti, ar buvo įvykdyti visi kelti reikalavimai, labai sunku", - konstatavo A.Sysas.