Kita vertus, vien šį rudenį dėl gedimų geležinkelyje tris kartus buvo sustabdytas vietinių traukinių eismas. Ar neatsitiks taip ir važiuojant į Rygą ir žadėtos 4 valandos prailgs iki 10-ies?
Nuolat genda
Rugsėjo 22-ąją kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą trūko 10 valandų, nes du kartus gedo traukinys. O kai galutinai sugedo, teko keleivius išlaipinti. Juos, gerokai palaukusius ir pašalusius, į Klaipėdą galiausiai nuvežė užsakytas autobusas.
Spalio 10-ąją ruože Vievis-Lentvaris sugedo, todėl sustojo traukinys, vežęs keleivius, iš Kauno į Vilnių. Dėl šios priežasties buvo sutrikdytas traukinių eismas Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda.
Lapkričio 6-ąją atkarpoje Vievis-Žasliai buvo pažeista kontaktinio tinklo atrama, todėl teko laikinai sustabdyti maršrutus Vilnius-Kaunas, Vilnius-Šiauliai, Vilnius-Varšuva. Keleiviai buvo pervežti užsakytais autobusais.
Nustatyta, kad kelionės geležinkeliu yra 45 kartus saugesnės nei kelionės automobiliais, tačiau kartais būna daug lėtesnės. Todėl Lietuvos rinkos dalis, tenkanti keleivių vežimui geležinkeliu, sudaro tik 1,3 proc., o automobiliais - 98,2 proc.
Per šių metų pusmetį „LTG" grupės įmonė „LTG Link" vietiniais maršrutais pervežė 2,2 mln. keleivių, t.y. 93,9 proc. visų šiuo laikotarpiu geležinkeliais vežtų keleivių. 2023 m. birželio pabaigoje važiavo 201 keleivinis traukinys.
Palyginti su 2022 m. I pusmečiu, keleivių skaičius išaugo 4,4 proc. ir beveik pasiekė iki pandemijos laikotarpio apimtį vietiniame susisiekime (2019 m. I pusm. vežta 2,3 mln. keleivių).
Tarptautiniais maršrutais per 2023 m. I pusm. buvo pervežta 0,1 mln. keleivių, t.y. 6,1 proc. visų šiuo laikotarpiu geležinkeliais vežtų keleivių. 2023 m. sausio-birželio mėn. tarptautinius vežimus sudarė keleivių vežimas keleiviniais traukiniais į Lenkiją ir tranzitiniais traukiniais per Lietuvą susisiekime su Kaliningrado sritimi.
Šiuo metu kursuoja 10 tarptautinių traukinių.
Keleivių vežimas geležinkeliais nėra finansiškai patrauklus, nes jei per daug pabranginsi bilietus, žmonės persės į autobusus. Visgi „LGT Link" planuoja 2030-aisiais pervežti net 10 milijonų keleivių.
Tam tikslui pasiekti šiemet sudaryta sutartis su Susisiekimo ministerija dėl dalinio finansavimo 2023-2032 m. Kiekvienais metais tikimasi iš valstybės gauti apie 40 mln. eurų ir už juos atnaujinti traukinių parką.
Atleido dalį darbuotojų
„LTG" patyrė didžiulį ekonominį smūgį dėl sankcijų Baltarusijai ir Rusijai. Krovinius vežanti „LTG Cargo" ir dabar vos ne kiekvieną savaitę atsisako gabenti kokius nors įtarimą keliančius krovinius.
Vien dėl sankcijų Baltarusijai buvo prarastas „Belaruskalij" tranzitas, davęs 45 mln. eurų pajamų.
Šiam nuostoliui kompensuoti „LTG Infra", atsakinga už geležinkelių tinklo infrastruktūrą, remontą, priežiūrą, saugumą, pernai gavo iš Susisiekimo ministerijos 20 mln. eurų. Rėmimo sutartis pasirašyta 5 metams, tačiau to nepakako.
Teko beveik 16 proc. sumažinti darbuotojų skaičių. Teigiama, jog optimizacija leido „LTG Infra" sutaupyti 7,5 mln. eurų, tačiau gal ir optimizacija kalta, kad genda traukiniai?
Nors geležinkelių būklė tikrinama ir išmaniuoju riedmeniu, kuris yra toks vienintelis Baltijos šalyse, tačiau gal trūksta žmonių specialistų?
Sprendžiant iš darbo skelbimų, LTG įmonių grupė priimtų į darbą net 114 specialistų.
Naujausiais duomenimis, Telšiuose ir Kazlų Rūdoje reikia meistro, Kaišiadoryse - elektromechaniko, Vilniuje - techniko ir t.t.
Juk sunkoka užtikrinti geležinkelio ruožo saugumą, jei trūksta meistrų, kokybės bei saugumo vadybininkų ar net eilinių kelio darbininkų. Kaune toks geležinkelio darbininkas maksimaliai galėtų tikėtis 1390 eurų algos, o meistras Kazlų Rūdoje uždirbtų 2110 eurų.
2022 m. AB „LTG" generalinio direktoriaus alga siekė 10 450 eurų, holdingo vadovų tarybos nariai uždirbo po 8044 eurus, aukšto lygio vadovai - po 6462 eurus, patyrę specialistai - po 2104 eurus, o kvalifikuoti darbininkai - 1492eurus.
Vėlavo dėl infrastruktūros darbų?
AB „LTG" komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė patikino, jog keleivių pervežimo bendrovė „LTG Link" kasdien Lietuvoje atlieka 150 reisų traukiniais.
Iš viso šiais metais sausio-spalio mėnesiais atliko virš 50 tūkst reisų. Anot K.Dzikaraitės, 95 proc traukinių atvyko laiku, o iš 5 proc. vėlavusių - tik 0,2 proc. vėlavo dėl traukiniuose fiksuotų techninių nesklandumų.
Daugumą (52 proc.) vėlavimų nulėmė geležinkelio infrastruktūros darbai, greičio ribojimai dėl geležinkelio arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikacijos darbų, dėl kitų traukinių užlaikymo, kai vienam traukiniui sustojus, ir vėliau važiavę traukiniai negalėjo laiku pravažiuoti suplanuotos atkarpos.
Traukiniai kartais vėluoja ir dėl to, kad keleiviams reikia daugiau laiko įlipti ar išlipti.
O koks yra „LTG Link" traukinių parkas? K.Dzikaraitės teigimu, parką sudaro 50 keleivinių traukinių, kurių gamybos metai - nuo 1989 m. iki 2017 m.
Trylikai traukinių, kurie buvo pagaminti iki 1995 m, būtinos atsarginės rusiškos detalės, tačiau dėl paskelbtų sankcijų Rusijai jų negalima gauti. Bet bendrovė ieško alternatyvių tiekėjų Vakaruose ir dar 2020 m. pradėjo naujų traukinių įsigijimo procedūras.
Bendrovė perka šveicariškų technologijų traukinius ir taip pat iki 2037 m. perka jiems prižiūrėti reikalingas techninės pagalbos paslaugas.
Traukiniai, varomi baterijomis
„LTG" šiemet birželį jau pasirašė 9 elektrinių ir 6 baterinių traukinių pirkimo sutartį su Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail" antrine įmone „Stadler Polska".
Elektriniai traukiniai važinės elektrifikuota linija tarp Vilniaus ir Klaipėdos, o bateriniai traukiniai pravers ten, kur geležinkelio vėžės nėra pritaikytos elektriniams traukiniams. Su pakrauta baterija bus galima nuvažiuoti iki 70 km.
2025 m. į Lietuvą atvyks pirmieji šveicariški traukiniai ir vyks jų bandymai. Keleivius ketinama pradėti vežioti 2026 metais. Naujieji traukiniai bus ekologiškesni, veš labai tyliai, vagonai bus pritaikyti ir riboto judumo keleiviams.
Komentuoja „Lietuvos geležinkelių" profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Stanislavas FEDARAVIČIUS:
Žinau, jog kai kurie geležinkeliečiai 2017-2018 m. gavo į rankas 850-900 eurų, o dabar, jei jie gauna 850 eurų, tai jau yra labai gerai.
Per tiek metų atlyginimai tik mažėjo, nors maisto kainos vien per šiuos metus išaugo apie 30 proc. Tai žmonės ir išeina dėl mažų algų.
Gal ir patys savo noru išeina, bet, pavyzdžiui, labai mažina kai kurių specialistų skaičių vienoje vietoje, o kitoje vietoje - tų pačių specialistų ieško. Šito negaliu suprasti.
Žmonės, kurie netyli, juos atleidžia. Jiems pasiūlo labai dideles išeitines kompensacijas ir jie išeina, o tuo pat metu 30-40 palydovų trūksta ir jų toliau ieškoma.
Skundžiamasi, jog traukiniams trūksta rusiškų detalių, jų negauna dėl Rusijai taikomų sankcijų. Bet yra traukinių, pagamintų ne Rusijoje.
Pavyzdžiui, yra lenkiškų. Valstybė skiria „Lietuvos geležinkeliams" milijonus, bet gal pinigai eina ne ten, kur reikia, kad užtikrintų traukinių eismo saugumą? Už tiek milijonų galima atnaujinti traukinių parką, detalėmis tikrai apsirūpinti.
Man taip atrodo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą