Kelių direkcija pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo stabdant elektroninės kelių apmokestinimo sistemos diegimą

Ieškiniu ketinama išsiieškoti žalos iš įmonių, ginčų metu teikusių prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirkime.

Reikalavimo suma yra lygi dėl tiekėjo veiksmų negautoms pajamoms valstybinės reikšmės magistralinių kelių priežiūrai ir rekonstravimo darbams, vertinant tai, kad Kelių direkcijai viena diena, vėluojant įgyvendinti šį projektą, reiškia mažiausiai 145 tūkst. eurų negautų pajamų, kurios galėjo būti investuotos į valstybinės reikšmės kelius.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, e-tolling projektas yra svarbus Lietuvos ekonomikai.

Įdiegus naują kelių apmokestinimo sistemą, kuomet mokestis bus taikomas ne už laiką, bet už nuvažiuotą atstumą, gautos pajamos iš kelių rinkliavos bus skirtos tik šių kelių infrastruktūros gerinimui bei e-tolling sistemos administravimui.

Prognozuojama, kad, įdiegus sistemą, bus surenkama iki 110 mln. eurų per metus magistralinių kelių priežiūrai ir plėtrai.

„Įvedus atstuminį kelių rinkliavos mokestį, bus taikomas principas „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“.

Tokiu būdu bus užtikrintas socialinis teisingumas kelių infrastruktūros naudotojams, kurie už nuvažiuotą trumpą atstumą mokamais keliais dabar sumoka nepagrįstai didelį mokestį.

Pavyzdžiui, šiuo metu mokamas vienodas 11 eurų kelių naudotojo mokestis tiek už važiavimą tranzitu per Lietuvą, tiek už važiavimą mokamu keliu mažą atstumą“ – sakė R. Lipkevičius.

Deja, dėl kai kurių viešųjų pirkimų dalyvių nepagrįstų skundų ir ieškinių teismui elektroninės (atstuminės) kelių apmokestinimo sistemos (e-tolling) diegimo procesas įstrigo, todėl projektas galės būti įgyvendintas ne anksčiau kaip 2024 m. liepos 1 d., su sąlyga, kad teisminiai procesai pasibaigs ne vėliau kaip 2023 m. sausio mėn. ir naujų teisminių ginčų nebekils.